Mokslininkai iš Londono universiteto koledžo ir Gamtos istorijos muziejaus paskelbė apie neįprasto priešistorinio įrankio atradimą. Jis buvo pagamintas iš dramblio kaulo ir rastas dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje kasinėjant Boksgrave Vakarų Sasekse (Anglija). Tuo metu jis buvo palaikytas paprastu kaulo fragmentu, tačiau tik neseniai nustatyta, kad tai kur kas daugiau nei atsitiktinė liekana.
Paaiškėjo, kad tai – plaktukas, seniausias iki šiol Europoje rastas įrankis iš dramblio (ar mamuto) kaulo. Jo amžius siekia apie 500 tūkstančių metų, tai yra maždaug 200 tūkstančių metų daugiau nei Homo sapiens rūšies amžius. Tai rodo, kad šį įrankį pagamino ankstesnių rūšių žmonės.
Tyrėjų teigimu, plaktuką galėjo pagaminti neandertaliečiai arba artima jiems rūšis Homo heidelbergensis. Sudėtinga įrankio konstrukcija liudija, kad šie ankstyvieji žmonės buvo labai sumanūs meistrai ir puikiai prisitaikę prie aplinkos, kurioje gyveno.
„Šis nuostabus atradimas atskleidžia mūsų tolimųjų protėvių išradingumą ir sumanumą. Jie ne tik gerai išmanė vietinius išteklius, kurie juos supo, bet ir subtiliai suprato, kaip gaminti labai tikslius akmeninius įrankius. Dramblio kaulas buvo retas, tačiau labai naudingas išteklius, todėl, tikėtina, toks įrankis turėjo didelę vertę“, – pasakojo pagrindinis tyrimo autorius Saimonas Parfitas.
Plaktukas yra maždaug 11 cm ilgio, 6 cm pločio ir 3 cm storio – panašaus dydžio kaip muilo gabalėlis. Ant jo matyti daug žymių, rodančių, kad kaulas buvo specialiai apdirbtas ir intensyviai naudotas. Įrankis turi plokščią smūginį paviršių.
Naudodami 3D skenavimą ir elektroninius mikroskopus, tyrėjai detaliau išanalizavo šias žymes ir aptiko į jas įsiterpusių mikroskopinių titnago fragmentų. Tai liudija, kad plaktukas buvo naudotas kaip „minkštasis“ kalimo įrankis – juo buvo mušama į akmenį formuojant ir galandant akmeninius įrankius.
Nors kaulas pakankamai storas ir tankus, kad būtų galima jį priskirti drambliui ar mamutui, jis nėra išlikęs pilnas, todėl tiksliai nustatyti gyvūno rūšies nepavyko. Vis dėlto žinoma, kad prieš 500 tūkstančių metų drambliai ir mamutai klajojo po didžiąją Europos dalį, tačiau pietų Anglijoje jie buvo reti.
Tokios medžiagos panaudojimas rodo, kad įrankio gamintojai suprato, koks retas ir vertingas yra dramblio (ar mamuto) kaulas, ir jo sąmoningai ieškojo. Tai taip pat atskleidžia, kad jie gebėjo gaminti sudėtingesnius ir tobulesnius įrankius nei kai kurie kiti tuo metu gyvenę priešistoriniai žmonės.
Bendraautorė Silvija Belo pabrėžė:
„Mūsų tolimieji protėviai buvo patyrę įrankių naudotojai. Dramblio kaulo gabalo surinkimas ir apdirbimas, o vėliau jo naudojimas įvairioms akmeninių įrankių formavimo ir galandimo užduotims rodo aukštą sudėtingo ir abstraktaus mąstymo lygį. Jie buvo išradingi prieinamų medžiagų rinkėjai ir gerai suprato, kaip jas panaudoti efektyviausiai.“
Ankstesni archeologiniai radiniai taip pat patvirtina, kad priešistoriniai žmonės buvo daug išmanesni, nei ilgą laiką manyta. Pavyzdžiui, Australijoje rasta didžiausia dinozaurų pėdsakų kolekcija – keliuose lygiuose išlikę pėdsakai rodo, jog jie buvo išsaugoti epizodiškai, o ne vienkartinio masinio įvykio metu. Kituose kasinėjimuose Liuksemburge aptiktas 1700 metų senumo lobis – 141 auksinė moneta su neteisėto imperatoriaus atvaizdu, nukaldinta 364–408 m. po Kristaus.
