Jūs stebite, kaip Jungtinių Valstijų užsienio politika vis dažniau peržengia įprastas diplomatines ribas ir ima kelti klausimų net artimiausiems sąjungininkams. Pastaraisiais metais D. Trumpo administracijos sprendimai ne kartą stebino tiek Europą, tiek visą tarptautinę bendruomenę.
Po garsios operacijos Venesueloje, kai JAV pavyko sulaikyti diktatorių Nicolą Maduro, Vašingtono retorika dar labiau sugriežtėjo. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė Grenlandija, pusiau autonominė Danijos teritorija, kurios likimas tapo geopolitinių diskusijų objektu.
Jūs girdite vis ryžtingesnius pareiškimus, kad ši Arkties sala esą turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi. Ekspertai perspėja, jog toks scenarijus galėtų sukelti didžiausią krizę NATO istorijoje ir ilgam sugriauti JAV bei Europos santykius.
Baltųjų rūmų signalai ir nacionalinio saugumo argumentai
Baltieji rūmai patvirtino, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairias galimybes perimti Grenlandijos kontrolę. Jūs turėtumėte žinoti, kad tarp svarstomų scenarijų minima ir karinė jėga, nors ji įvardijama kaip viena iš galimų, bet ne vienintelė priemonė.
Administracija aiškina, jog Grenlandija yra svarbi JAV nacionaliniam saugumui. Teigiama, kad regione aktyviai veikia Rusija ir Kinija, o jų karinis ir ekonominis aktyvumas Arktyje esą kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms.
Baltųjų rūmų atstovai pabrėžia, kad JAV siekia sustiprinti atgrasymą ir užtikrinti stabilumą, tačiau tokie pareiškimai Europoje suvokiami kaip tiesioginis spaudimas Danijai ir visam NATO aljansui.
Ar saugumas tikrai pagrindinė priežastis
Tarptautinio saugumo ekspertai ragina jus į šiuos argumentus žvelgti kritiškai. Jie pripažįsta, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusija ir Kinija gali kelti iššūkių Arktyje, tačiau pabrėžia, jog JAV turi pakankamai priemonių tai spręsti ir be Grenlandijos aneksijos.
Pasak analitikų, Jungtinės Valstijos jau dabar gali plėsti karines bazes, radarų sistemas ir gynybinę infrastruktūrą Grenlandijoje, veikdamos pagal galiojančias sutartis su Danija ir vietos valdžia.
Dalis ekspertų mano, kad tikroji D. Trumpo ambicija yra labiau simbolinė. Jūs girdite vertinimus, kad Grenlandijos kontrolė jam reikštų didžiausią politinį ir asmeninį laimėjimą, prilygstantį istoriniam nekilnojamojo turto sandoriui.
Kaip Vašingtonas galėtų siekti savo tikslo
Karinė operacija laikoma mažiausiai tikėtinu, bet teoriškai įmanomu scenarijumi. Tačiau JAV gali pasirinkti ir kitus kelius. Vienas jų būtų Grenlandijos statuso pakeitimas, paverčiant ją teritorija, panašia į Puerto Riką.
Kitas variantas yra vadinamosios laisvosios asociacijos modelis. Tokiu atveju Grenlandija formaliai liktų nepriklausoma, tačiau gynybos, saugumo ir strateginių išteklių kontrolė būtų perduota Jungtinėms Valstijoms. Mainais Vašingtonas galėtų pasiūlyti reikšmingą finansinę paramą.
Jūs turėtumėte atkreipti dėmesį, kad Grenlandijos gyventojai iš esmės palaiko nepriklausomybę nuo Danijos, tačiau nenori tapti JAV dalimi. Didžiausias iššūkis išlieka ekonomika ir tai, kaip sala išgyventų be Danijos subsidijų.
NATO ir Europos santykių lūžio taškas
Danijos pareigūnai atvirai įspėja, kad bet koks bandymas jėga perimti Grenlandiją reikštų NATO pabaigą. Jūs matote, kad tokia situacija sukeltų beprecedentę krizę aljanse, kuriame šalys įsipareigoja ginti viena kitą.
Ekspertai pabrėžia, jog JAV veiksmai prieš Danijos teritoriją paneigtų pačią NATO idėją. Tai sukeltų ilgalaikį nepasitikėjimą ir pakeistų transatlantinių santykių pagrindus.
Net jei karinė invazija ir neįvyktų, pats spaudimas Grenlandijai jau dabar daro žalą JAV ir Europos ryšiams. Analitikai prognozuoja, kad pasitikėjimas, kuris buvo kuriamas dešimtmečius, gali būti prarastas labai ilgam.
