2022 m. rugsėjį Chrisas Bowenas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka prie visiškai elektrinio pikapo „Ford F-150 Lightning“. Šį modelį jis pavadino „milžiniškai populiariu“ Jungtinėse Valstijose. Tačiau realybė pasirodė visiškai kitokia.
Per ketverius metus tradiciniai „Ford F-150“ su vidaus degimo varikliais elektrinę versiją pardavimais aplenkė maždaug trisdešimt kartų. Elektromobilis taip ir netapo masiniu pasirinkimu, nepaisant didžiulių investicijų ir intensyvios reklamos.
2024 m. gruodį „Ford“ paskelbė nutraukianti elektrinio pikapo gamybą. Sprendimą lėmė virtinė techninių problemų: nuo skysčių nuotėkių ir brokuotų vairo mechanizmų iki situacijų, kai automobiliai galėjo savaime nuriedėti stovėdami.
Šios nesėkmės daugeliui tapo vienos didžiausių strateginių klaidų automobilių pramonės istorijoje simboliu. JAV energetikos temomis rašantis analitikas Robertas Bryce’as apskaičiavo, kad bendri „Ford“ nuostoliai, susiję su elektromobilių projektu, siekia apie 35 mlrd. JAV dolerių.
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai „Ford“ pranešė uždaranti 5,8 mlrd. JAV dolerių vertės elektromobilių baterijų gamyklą Kentukyje. Gamyklos veikla buvo pradėta vos prieš kelis mėnesius, tačiau ji jau spėjo tapti nuostolinga.
Kentukio valstijos valdžia dabar siekia susigrąžinti 250 mln. JAV dolerių lengvatinę paskolą, kuri buvo suteikta norint pritraukti šią investiciją. Tai dar vienas ženklas, kaip brangiai gali kainuoti pernelyg optimistinės prognozės.
Panašus „blaivėjimas“ vyksta visoje Vakarų automobilių pramonėje. 2025 m. sausį „General Motors“ pranešė apie 7,1 mlrd. JAV dolerių vertės turto nuvertėjimą, daugiausia susijusį su vangia elektromobilių paklausa.
Pagrindinė bendrovės elektromobilių surinkimo gamykla Orione (Mičigano valstijoje) grįžo prie visureigių ir pikapų su vidaus degimo varikliais gamybos. Rinka aiškiai parodė, ko vartotojai iš tiesų nori.
Smūgį patyrė ir „Porsche“: elektromobilių padalinys užfiksavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Bendrovė skubiai persiorientuoja į tradicinių jėgos agregatų plėtrą.
Dar prieš ketverius metus „Mercedes-Benz“ skelbė sieksianti iki 2030 m. tapti tik elektromobilius gaminančia įmone. Tačiau 2024 m. vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimai elektromobilius aplenkė daugiau nei devynis kartus.
Keičiasi ir politikų pozicija. 2024 m. pabaigoje Europos Sąjunga atsisakė planų nuo 2035 m. uždrausti vidaus degimo ir hibridinių automobilių pardavimą.
Šį sprendimą lėmė nuoseklus Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo spaudimas. Jis atvirai įvardijo, kad Vokietijos automobilių pramonės padėtis tapo pavojinga šalies ekonomikai.
Kanadoje situacija panaši. Spaudžiamas automobilių gamintojų, ministras pirmininkas Markas Carney atsisakė elektromobilių pardavimo mandato, pakeisdamas jį lankstesnėmis išmetamųjų dujų normomis.
Vakarų šalių atsitraukimą lėmė ne vien vartotojų vangumas, bet ir geopolitinis realizmas. Europos ir JAV gamintojams tapo itin sunku konkuruoti su Kinijos bendrovėmis tiek kainomis, tiek technologiniu tempu.
Jeigu draudimas vidaus degimo varikliams būtų likęs galioti, Kinija būtų įgijusi precedento neturinčią rinkos galią tiek automobilių gamybos, tiek tiekimo grandinių srityje. Toks scenarijus keltų grėsmę platesnei Vakarų pramonei.
Atsisakyti technologijos, kurią Europa ir JAV tobulino daugiau nei 125 metus, būtų buvusi ekonominė katastrofa, ypač Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.
Privalomas elektromobilių diegimas gimė iš „Net Zero 2050“ idėjos. Buvo tikima, kad pakaks paskelbti tikslą ir nustatyti terminą, o rinka pati prisitaikys.
Taip pat manyta, kad vartotojai natūraliai seks šiuo scenarijumi. Tačiau to neįvyko.
Šiandien vyriausybės tyliai, bet akivaizdžiai traukiasi atgal. Vis plačiau suprantama, kad subsidijos ir mokesčių lengvatos negali priversti žmonių pirkti brangių produktų, kurių jie nenori arba kurių negali patogiai naudoti kasdienėje praktikoje.
Politika gali padėti, kai sąlygos palankios, tačiau ji negali sukurti paklausos iš nieko. Tai sena viešosios politikos klaida – administracinius tikslus supainioti su socialine ir ekonomine realybe.
Lėtas elektromobilių plitimas tapo rimta problema ir Chrisui Bowenui. Jo ambicingi planai iki 2030 m. smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį remiasi elgsenos pokyčiais, kurių rinka nepriėmė.
Transporto sektoriaus tarša šį dešimtmetį iš esmės stabilizavosi, o reikšmingas proveržis atrodo vis sunkiau įsivaizduojamas. Tai dar kartą parodo, kad vien skaičiai ir terminai nepajėgia pakeisti ekonominės realybės.
Australijos klimato politika šiandien atsidūrė panašioje padėtyje kaip ir „Ford“ elektrinis pikapas: ji labiau grindžiama norais ir deklaracijomis nei realia paklausa bei vartotojų pasirinkimais.
