Žiemos metu žema oro temperatūra gali tapti rimtu iššūkiu organizmui. Ilgesnis buvimas šaltyje didina peršalimo, nušalimų ir bendro organizmo atšalimo riziką, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai saugotis ir kaip elgtis pastebėjus pavojingus požymius.
Apie tai viešame pranešime pasakojo Ukrainos valstybės nepaprastųjų situacijų tarnybos Medicininės aprūpinimo valdybos vadovė Natalija Jašan. Specialistė pabrėžia, kad žiema gali būti ir graži, ir pavojinga, jei nepaisoma elementarių saugumo taisyklių.
Šalčiai kelia didesnę riziką tam tikroms žmonių grupėms. Ypač atsargūs turėtų būti senyvo amžiaus žmonės, vaikai, benamiai bei asmenys, vartojantys alkoholį. Esant žemai temperatūrai taip pat didėja traumų dėl plikledžio rizika, dažnėja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligos.
Pasak specialistės, esant maždaug –20 laipsnių šalčiui nerekomenduojama ilgai būti lauke. Labai svarbu rengtis šiltai, tačiau vengti pernelyg aptemptų drabužių, kurie gali sutrikdyti kraujotaką ir paspartinti atšalimą.
Alkoholio vartojimas per šalčius yra ypač pavojingas. Nors jis trumpam sukuria šilumos pojūtį, iš tikrųjų alkoholis skatina organizmo šilumos netekimą ir didina nušalimų bei atšalimo riziką.
Jeigu dėl darbo ar kitų priežasčių tenka ilgą laiką praleisti lauke, būtina reguliariai daryti pertraukas. Per jas rekomenduojama sušilti patalpoje ir išgerti šilto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos.
Organizmo atšalimas – tai pavojinga būklė, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių. Ji gali būti lengva, vidutinė ar sunki, priklausomai nuo simptomų stiprumo, ir tam tikrais atvejais kelti grėsmę gyvybei.
Atšalusiam žmogui gali pasireikšti drebulys, silpnumas, kūno temperatūros kritimas, odos pabąlimas ar pamėlynavimas. Sunkesniais atvejais sutrinka sąmonė, kalba tampa neaiški arba žmogus visai netenka sąmonės.
Pastebėjus atšalimo požymius, būtina veikti nedelsiant. Žmogų reikia kuo greičiau perkelti į šiltą patalpą, nuvilkti šlapius drabužius, apkloti šiltais užklotais ir, jei jis sąmoningas, duoti šiltų gėrimų.
Jeigu žmogus yra sutrikusios sąmonės arba be sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiais atvejais savarankiškos priemonės gali būti nepakankamos, o profesionali pagalba – gyvybiškai svarbi.
Specialistė pabrėžia, kad atšalusio žmogaus negalima trinti nei sniegu, nei spiritu. Šie veiksmai pažeidžia odą, sukelia mikrotraumas ir dar labiau pablogina būklę, ypač jei jau yra nušalimų.
Taip pat griežtai draudžiama duoti alkoholio. Jis gali užmaskuoti pavojingus simptomus ir sudaryti klaidingą įspūdį, kad žmogaus būklė gerėja, nors iš tiesų situacija gali blogėti.
Dar viena svarbi taisyklė – vengti staigaus šildymo labai karštu vandeniu. Šildyti reikia palaipsniui, pirmiausia šildant kūno liemenį – krūtinę ir pilvą, o tik vėliau galūnes. Tai padeda išvengti papildomų komplikacijų.
Kalbant apie buvimo lauke trukmę, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms šalčio metu nerekomenduojama būti lauke ilgiau nei vieną valandą, ypač jei judėjimas yra minimalus. Aktyviai dirbant ar sportuojant lauke būtina daryti pertraukas kas kelias valandas ir skirti laiko sušilti.
Reikia prisiminti, kad ši informacija yra bendrojo pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Pajutus rimtus sveikatos sutrikimus ar įtarus atšalimą, būtina kreiptis į gydytojus arba skubią medicinos pagalbą.
