Nors iki „Juodojo penktadienio“, vieno iš didžiausių išpardavimų metuose, liko dar savaitė, įvairūs nuolaidų pasiūlymai pirkėjus atakuoja kone kiekviename žingsnyje jau dabar. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, kone pusė (49 proc.) šalies gyventojų apsipirkti pigiau šių išpardavimų metu planuoja internetu.
Visgi svarbu nepamiršti, kad tuo piktnaudžiauti gali ir sukčiai, kurie gyventojus vilioja fiktyviomis interneto parduotuvėmis. Dar vieni masinių išpardavimų spąstai – neracionalus emocinis pirkimas. Tad kaip išlikti budriems, kad išpardavimai atneštų naudos, o ne žalos?
Pasak Andrėjaus Mochovo, „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovo Baltijos šalims, pirkėjai išlieka labiausiai pažeidžiama kibernetinio saugumo grandis. Piktavaliai įvairiais būdais siekia patraukti interneto vartotojų dėmesį, siūlo milžiniškas nuolaidas ir, prisidengę žinomais prekių ženklais, kuria fiktyvias pardavimų svetaines.
„Visų šių veiksmų tikslas išlieka toks pat – pasipelnyti išviliojant gyventojų lėšas, kuomet jie susigundo pirkti neegzistuojančias prekes, arba gauti prieigą prie gyventojų asmeninių finansų ir sąskaitų. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, kas penktas gyventojas Lietuvoje prisipažino, kad apsipirkinėdamas internetu yra patekęs į sukčių pinkles, o nemaža jų dalis – ir patyrę finansinių nuostolių“, – sako A. Mochovas.
Kas svarbu perkant internetu
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu periodiškai fiksuojami atvejai, kai sukčiai kuria apgaulingas svetaines, vizualiai imituojančias oficialią internetinių puslapių aplinką. Tokiais metodais siekiama išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis, jautrią asmeninę informaciją, o taip pat priversti atlikti mokėjimų pavedimus.
„Tokio pobūdžio interneto svetainių klastotės neretai patenka tarp paieškos sistemų rezultatų, todėl svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti matomą turinį. Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti svetainių adresus, vengti nuorodų su neaiškiomis galūnėmis, neįprastais pavadinimais ar simboliais. Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo – nereikėtų vesti jokių asmens ar prisijungimo duomenų, o oficialiais kanalais kreiptis į bendrovę“, – pabrėžia A. Mochovas.
Jis priduria, kad jei pirkėjus sudominęs prekės ženklas nėra žinomas – derėtų patikrinti, kiek metų įmonė veikia, ar yra galimybė palikti atsiliepimą, koks tų atsiliepimų turinys.
„Patariame vengti spausti nuorodas iš socialinių tinklų reklamų ar asmeninių žinučių – saugiau svetainės adresą įvesti patiems naršyklėje. Sukčiai dažnai siunčia elektroninius laiškus su tariamais nuolaidų pasiūlymais ar užsakymo patvirtinimais, kurie nukreipia į netikras svetaines, todėl visada verta pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose“, − komentuoja A. Mochovas.
Ekspertas pabrėžia, kad rekomenduojama naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius skirtingoms paskyroms bei įjungti daugiafaktorinę autentifikaciją, kuri suteikia papildomą apsaugos sluoksnį. Taip pat būtina reguliariai atnaujinti įrenginius ir jų programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią galimoms saugumo spragoms, nes sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išnaudoti vartotojų neatsargumą.
„Kibernetiniai sukčiai tampa vis kūrybiškesni, todėl mūsų budrumas yra geriausia apsauga. Jei kažkas atrodo įtartinai – geriau neskubėti, patikrinti ir pasitarti su artimaisiais, nei rizikuoti prarasti pinigus ar duomenis. O jei gerai žinomų prekės ženklų nuolaidos siekia 80-90 proc. – greičiausiai tai apgavystė, nes tokio dydžio nuolaidos realybėje nebūna taikomos“, – akcentuoja A. Mochovas.
Pasak eksperto, geriausia dar iki išpardavimų pradžios numatyti kur apsipirkinėsite, ir tai daryti tik ilgai veikiančiose, gerai žinomose prekybos vietose. Apsipirkimo metu būtina dar kartą patikrinti, ar lankotės originalioje nesuklastotoje el. parduotuvėje.
Kaip suvaldyti išlaidas
Išpardavimų karštinė dažnai tampa išbandymu ir piniginei – pamačius viliojančią nuolaidą, lengva pasiduoti emocijoms ir išleisti daugiau, nei leidžia biudžetas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pataria, kad išpardavimams reikia ruoštis iš anksto – sudaryti konkretų pirkinių sąrašą ir nusistatyti biudžeto ribas.
„Išpardavimai gali tikrai pasitarnauti, jei įsigysite tuos pirkinius, kurių iš tiesų reikia. Pavyzdžiui, galbūt planuojate pirkti šventines dovanas ar seniai numatytus daiktus, tačiau laukėte palankesnės kainos. Toks planavimas leidžia išlaikyti finansų kontrolę ir nepasiduoti emociniams sprendimams. Išpardavimai naudingi tuomet, kai aiškiai žinome savo poreikius ir galime objektyviai įvertinti, ar siūloma nuolaida iš tiesų padeda sutaupyti“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Asmeninių finansų ekspertė dalijasi praktiškais patarimais, kaip iš anksto suplanuoti biudžetą išpardavimams, kad išlaidos neviršytų finansinių galimybių.
· Planuoti iš anksto yra geriausias būdas pasiruošti bet kokiems pirkiniams, ne tik išpardavimams. Rekomenduojama kas mėnesį atidėti apie 20 proc. savo pajamų, vieną dalį – ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, pensijos kaupimui ar investicijoms, kitą didesniems pirkiniams ar poreikiams, tokiems kaip atostogos, automobilis ar šventinės dovanos. Tokiu būdu atėjus nuolaidų sezonui, turėsite aiškiai apibrėžtą sumą, kuria galite disponuoti, ir žinosite ribas, kurios apsaugos nuo impulsyvių sprendimų. Patogu kaupti lėšas atskiroje sąskaitoje – tai padeda išlaikyti drausmę ir racionaliai valdyti biudžetą.
· Svarbiausia turėti aiškų planą. Iš anksto įvertinkite, kokių pirkinių jums reikia, ir ar biudžetas leidžia juos įsigyti. Užsirašykite, kokios kainos jums priimtinos ir kokios nuolaidos būtų vertingos. Taip pat verta apsvarstyti, ką darysite, jei išpardavimo sąlygos pasikeis – pavyzdžiui, nuolaida bus mažesnė nei tikėjotės arba taikoma tik perkant kelis vienodus gaminius.
· Jei žinote, kad esate linkę pasiduoti momentiniam norui pirkti, geriau riboti savo dalyvavimą išpardavimuose – pavyzdžiui, iš anksto nusistatyti limitą arba visai vengti naršyti elektroninėse parduotuvėse nuolaidų metu. Taip pat gali suveikti ir taikomas „atvėsimo“ laikotarpis, kai išsirinkus prekes apmokėjimas nukeliamas kelioms valandoms ar net į kitą dieną.
· Išpardavimas neturėtų tapti tikslu savaime – tai tik galimybė sutaupyti, jei sprendimai priimami racionaliai.
