Patalinės blakės dažnai siejamos su nešvara, tačiau realybėje jos aptinkamos ir prabangiuose viešbučiuose, ir įvairiose transporto priemonėse: vilkikuose, traukiniuose, autobusuose ir kt.
Tarptautinių kenkėjų kontrolės organizacijų duomenimis, didžiausi jų židiniai fiksuojami tokiose turistų lankomose vietose kaip Londonas, Sidnėjus, Berlynas, Paryžius, Venecija ir kt. Lietuva taip pat nėra išimtis.
Pasak bendrovės „Dezinfa” kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, blakių plitimą lemia globalios kelionės ir nuolatinis žmonių judėjimas, todėl žinoti, kaip atpažinti blakes ir kaip užkirsti joms kelią, šiandien svarbu kiekvienam.
„Blakės gali atsirasti tiek penkių žvaigždučių viešbutyje, tiek naujai pastatytame name. Užtenka vieno užkrėsto daikto ar lagamino, ir jos persikelia į naują vietą. Artėja aktyvesnis kelionių metas švenčių metu, keliauti, svečiuotis pas gimines, draugus tikrai nereikia nustoti, tačiau būtina žinoti prevencinius būdus.“
Kaip atpažinti blakes ir jų pėdsakus?
Blakės slepiasi arčiausiai žmogaus – lovos konstrukcijose (ypač mėgstama vieta – apatinė lovos dalis), čiužinio siūlėse, galvūgalyje – todėl patikrinimą reikėtų pradėti būtent ten.
„Suaugusi blakė – apie 4 mm dydžio, plokščia, ovali, rudai raudonos spalvos, panaši į obuolio sėklą. Mažos, rudai raudonos dėmės ant patalynės, čiužinio ar čiužinio siūlių – tai kraujo žymės, atsirandančios, kai blakės yra sutraiškomos arba po įkandimų.
Tamsios, juodos, lyg flomasteriu taškeliais apibrėžtos dėmelės ant lovos rėmo, čiužinio siūlių ar baldų – tai blakių išmatos. Jei pastebėtas bent vienas iš ženklų, tikėtina, patalpoje yra blakių”, – teigia ekspertas.
Įkandimai dažnai pastebimi tik po kelių valandų ar net dienų, nes vabzdžių seilėse yra anestetikų.
Nors blakės dažniausiai siejamos su lovomis, jos gali sėkmingai gyventi ir už grindjuosčių, sieninių paveikslų, po kilimais, minkštuose balduose, paveikslų rėmuose ar net vilkikų kabinose.
Prevencija – geriausias ginklas
Atvykus į viešbutį ar kitą apgyvendinimo vietą rekomenduojama: patikrinti čiužinio siūles, galvūgalį ir lovos rėmą, pastebėjus įtartinus požymius – nedelsiant pranešti administracijai, nelaikyti lagaminų ant grindų, ypač po lova, grįžus namo visus drabužius išskalbti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba išdžiovinti aukštoje temperatūroje, atidžiai apžiūrėti ir išsiurbti lagaminą.
Taip pat pravartu vengti naudotų čiužinių, minkštų baldų ir tekstilės įsigijimo neapžiūrėjus – tai dažnas blakių plitimo kelias.
Ką daryti radus blakes namuose?
Patalinių blakių naikinimas – sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Suaugusios blakės gali badauti ir išgyventi be kraujo iki 12 mėnesių, o viena patelė per gyvenimą padeda iki 500 kiaušinėlių. Tai lemia sparčią populiacijos plėtrą ir didelį atsparumą.
„Savarankiški bandymai naikinti blakes dažniausiai būna nesėkmingi – netinkamos priemonės tik paskleidžia vabzdžius po visus namus. Profesionalų naudojamos priemonės veikia efektyviau, tačiau ir jos dažniausiai reikalauja kelių etapų, nes kiaušinėliai įprastai nėra paveikiami skystų cheminių medžiagų. Dažniausiai reikia bent dviejų naikinimo procedūrų per 3–6 savaites. Be cheminių insekticidų gali būti taikomas ir karšto garo metodas, kuris laikomas ekologiškesne alternatyva“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Nors karšto garo metodas laikui imlesnis būdas, bet turi pliusų: gyventojams nereikia palikti savo būsto, nereikia vėdinti patalpų, be to, sunaikina ir blakių kiaušinėlius.
Problema globali, sprendimai – mūsų rankose
Nors blakės nėra labai pavojingos sveikatai, tačiau jos yra potencialios kai kurių patogenų pernešėjos, be to, kelia didelį diskomfortą, trikdo miegą ir gali sukelti odos sudirgimus.
Svarbiausia – prevencija, atidumas kelionėse ir teisingi veiksmai pastebėjus pirmuosius požymius. Laikantis pagrįstų priemonių, blakių plitimą galima kontroliuoti ir išsaugoti ramų miegą tiek namuose, tiek kelionių metu bei prisidėti prie globalios problemos kontrolės.
