Popiežiaus Pranciškaus mirtis 2025 metų balandžio 21 dieną vėl įžiebė diskusijas apie mįslingą „Popiežių pranašystę“, kurios šaknys siekia net 900 metų atgal.
Šią pranašystę esą parašė airių arkivyskupas Malachijas 1139 metais, o dokumente išvardyti 112 popiežių, kurie valdys Katalikų Bažnyčią iki pat pasaulio pabaigos. Anot interpretacijų, paskutinis popiežius „Petras Romietis“ ves Bažnyčią per didžiules negandas, kol bus sunaikintas „septynių kalvų miestas“, laikomas Romos simboliu, ir įvyks paskutinis teismas.
Dokumentą 1595 metais Vatikano archyvuose rado benediktinų vienuolis Arnoldas Vionas. Po Pranciškaus mirties šios pranašystės istorija vėl iškilo į paviršių, o kai kurie spekuliuoja, kad kitas popiežius gali būti paskutinis arba, kad pats Pranciškus jau žymėjo Romos Bažnyčios pabaigą.
Malachijas buvo XII amžiaus airių dvasininkas, žinomas kaip Bažnyčios reformatorius, priartinęs airių religines praktikas prie Romos. Sakoma, kad 1139 metais lankydamasis Romoje jis patyrė viziją apie būsimus 112 popiežių.
Vis dėlto dokumentas išliko paslėptas keturis šimtus metų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo. Skeptikai pastebi, kad pranašystės iki 1590 metų atitinka tuometinius popiežius stebėtinai tiksliai, o vėlesnės tampa labai miglotos, tarsi sukurtos manipuliuoti 1590 metų popiežiaus rinkimais.
Šiandien susidomėjimas pranašyste vėl išaugo, ypač dėl pasaulinių krizių, tokių kaip karas Ukrainoje, įtampa tarp JAV ir Kinijos, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir verčia žmones manyti, kad pasaulis artėja prie lemtingos ribos.
Pranciškus mirė sulaukęs 88 metų, po 37 dienų gydymo nuo plaučių uždegimo. Jo mirtis dar labiau įkaitino sąmokslo teorijų ir mistinių interpretacijų pasaulį.
Malachijo pranašystės esmė
„Popiežių pranašystė“ susideda iš 112 lotyniškų šūkių, kurių kiekvienas priskiriamas vienam popiežiui – nuo Celestino II 1143 metais iki paskutiniojo – Petro Romiečio. Šie trumpi apibūdinimai, tokie kaip „Šviesa danguje“ ar „Ganytojas ir jūreivis“, esą atspindi popiežių kilmę, charakterį ar pontifikato įvykius.
Svarbiausi akcentai:
- Paskutinis popiežius: Petras Romietis vadovaus Bažnyčiai per „daugelį negandų“, kol bus sunaikinta Roma.
- Pasaulio pabaiga: numatoma 442 metai po 1585 metų – taigi, 2027 metais.
- Interpretacijų įvairovė: vieni teigia, kad Pranciškus buvo paskutinysis popiežius, kiti laukia dar vieno – tikro Petro.
- Istorinis skepticizmas: tyrėjai įtaria, kad tekstas buvo suklastotas siekiant paveikti 1590 metų rinkimus.
Malachijo gyvenimo kontekstas
Gimęs 1094 metais Armoje, Airijoje, šventasis Malachijas išsiskyrė ryžtingomis reformomis ir mistinėmis patirtimis. Arkivyskupu tapęs 1132 metais, jis siekė suvienodinti Airijos Bažnyčios papročius su Romos normomis.
Kelionėje į Romą, 1139 metais, jis esą gavo viziją apie 112 popiežių ateitį. Pasak legendos, pranašystę Malachijas įteikė popiežiui Inocentui II, o dokumentas ilgus šimtmečius išgulėjo archyvuose, kol jį atrado Vionas.
Vis dėlto daugelis istorikų abejoja, ar tekstas tikrai kilo iš XII amžiaus. Itin tikslūs aprašymai iki 1590 metų ir vėlesnis miglotumas leidžia manyti, kad dokumentas buvo sukurtas XVI amžiuje, kai vyko nuožmūs kovoje dėl popiežiaus sosto.
Kylantis susidomėjimas pasaulinio nestabilumo fone
Karas Ukrainoje, besitęsiantis jau ketverius metus, įtampos tarp JAV ir Kinijos, konfliktai Izraelyje bei Gazoje – visa tai, esą, patvirtina Malachijo pranašautas „daugelio negandų“ laikotarpį. Francis’ mirtis, lydima milijonų pasaulio tikinčiųjų liūdesio, dar labiau pakurstė kalbas apie 2027 metų pranašaujamą katastrofą.
Internete, forumuose ir socialiniuose tinkluose diskusijos verda. Ezoterinės grupės ir sąmokslo teoretikai narplioja kiekvieną lotynišką frazę, ieškodami užuominų apie būsimus įvykius. Pranciškaus, kaip pirmojo lotynų amerikiečio popiežiaus, pontifikatas dažnai matomas kaip ryškus lūžis nuo tradicijų.
1590 metų rinkimai ir pranašystės kilmės abejonės
1590 metų konklava po Urbano VII mirties vyko karštai, ir kai kurie tiki, kad „Popiežių pranašystė“ buvo sukurta ar pakeista siekiant paremti Girolamo Simoncelli kandidatūrą. Šūkis „De rore caeli“ buvo sietas su jo herbu.
Tačiau popiežiumi tapo Niccolò Sfondrati, tapęs Grigaliumi XIV. Tai sukėlė įtarimus, kad tekstas buvo nesėkmingas bandymas paveikti balsavimą.
Katalikų Bažnyčia oficialiai niekada nepripažino šios pranašystės, o teologai ją laiko apokrifine. Tačiau literatūroje, dokumentiniuose filmuose ir net populiariuose serialuose pranašystė nuolat atgimsta.
Glenno Cooperio romanas „Paskutinis popiežius“ ir panašūs kūriniai palaiko jos gyvybingumą šiuolaikinėje kultūroje.
2025 metų konklava ir būsimo popiežiaus pasirinkimas
Po Pranciškaus mirties prasidėjo „sede vacante“ laikotarpis. Kardinolai ruošiasi konklavai, kuri turėtų vykti gegužės pradžioje. Rinkimuose dalyvaus iki 120 balsavimo teisę turinčių kardinolų. Tarp favoritų minimi filipiniečių kardinolas Luisas Antonijus Taglė ir italas kardinolas Pietro Parolinas.
Didžiulės intrigos kelia klausimas: ar išrinktas popiežius bus Petras? O gal jo pontifikatas bus trumpas ir pilnas neramumų, kaip pranašavo Malachijas?
Pranašystės patrauklumas krizės laikais
Šiandien pasaulis susiduria su karais, klimato kaita, migracijos krizėmis ir politine poliarizacija. Visa tai sukuria atmosferą, kurioje apokaliptinės idėjos klesti. Žmonės nori aiškumo, nori paaiškinimų, ir „Popiežių pranašystė“ jiems siūlo vieną iš įmanomų scenarijų.
Nepaisant to, Bažnyčia laikosi tylos. Kol tikintieji laukia „Habemus Papam“ žinios, pasaulis stebi, ar kitas popiežius iš tikrųjų atneš naują pradžią, ar taps paskutiniu istorijos puslapiu.
