NASA ketvirtadienį dar kartą bandė pripildyti degalais savo milžinišką Mėnulio raketą. Ankstesnę generalinę repeticiją teko nutraukti dėl aptiktų nuotėkių, o tai atidėjo pirmąjį per daugiau nei pusę amžiaus planuojamą astronautų skrydį į Mėnulį.
Antrą kartą šį mėnesį starto komandos į starto aikštelėje esančią raketą perpumpavo daugiau kaip 700 000 galonų (2,6 mln. litrų) itin atšaldyto kuro. Iki procedūros vidurio apie reikšmingus nuotėkius pranešimų nebuvo.
Šis etapas laikomas kritiškiausia ir sudėtingiausia dviejų dienų bandomojo atgalinio skaičiavimo dalimi. Nuo bandymo rezultatų priklausys, ar realus „Artemidės II“ misijos startas kovo mėnesį, į Mėnulį siunčiant keturis astronautus.
Per repeticiją prieš dvi savaites iš jungčių tarp starto aikštelės ir 322 pėdų (98 metrų) aukščio „Space Launch System“ raketos ištekėjo pavojingi itin atšaldyto skysto vandenilio kiekiai. Inžinieriai pakeitė dvi sandarinimo tarpines ir užsikimšusį filtrą, tikėdamiesi, kad pakartotinis bandymas Kennedy kosminiame centre bus sėkmingas.
NASA neketina skelbti „Artemidės II“ misijos starto datos, kol kuro pildymo demonstracija nebus sėkmingai įvykdyta. Vėliau tą pačią dieną trys JAV ir Kanados bendrai sudarytos įgulos nariai prisijungė prie starto komandos ir stebėjo bandymo eigą.
Ankstyviausia įmanoma skrydžio data – kovo 6-oji. Astronautai būtų pirmieji žmonės, po „Apollo 17“ misijos 1972 metais vėl nuskraidinti prie Mėnulio. Jie atliktų maždaug 10 dienų trukmės kelionę iki Mėnulio ir atgal be sustojimų: Mėnulio neapskrietų ir ant jo nenusileistų.
NASA su vandenilio nuotėkiais kovoja dar nuo „Shuttle“ eros, o dauguma „Space Launch System“ raketai naudojamų variklių yra būtent iš to laikotarpio. Pirmasis „Artemidės“ bandomasis skrydis be įgulos buvo mėnesiams atidėtas dėl vandenilio nuotėkio ir tik 2022 m. lapkritį sėkmingai pakilo.
Pasak naujojo NASA administratoriaus Jaredo Isaacmano – technologijų verslininko, savo lėšomis finansavusio kelis orbitinius skrydžius su „SpaceX“ – ilgi tarpai tarp skrydžių šią problemą tik dar labiau paaštrina.
Vos du mėnesius pareigas einantis J. Isaacmanas jau žada iki kitos „Artemidės III“ misijos iš esmės pertvarkyti kuro tiekimo jungtis tarp raketos ir starto aikštelės. Ši misija, kurios dar teks palaukti kelerius metus, turėtų pirmą kartą po ilgos pertraukos mėginti nuleisti du astronautus netoli Mėnulio pietinio ašigalio.
„Mes nestartuosime, kol nebūsime visiškai pasirengę, o mūsų astronautų saugumas ir toliau išliks absoliučiai svarbiausiu prioritetu“, – praėjusią savaitę pabrėžė jis.
J. Isaacmanas saugumo svarbą pakartojo ir ketvirtadienio kuro pildymo bandymo metu, pristatydamas griežtą ataskaitą apie „Boeing“ erdvėlaivio „Starliner“ programą. Dėl šio projekto problemų du astronautai kelis mėnesius buvo priversti užsibūti Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Jo teigimu, ši krizė galėjo baigtis įgulos žūtimi, o dėl susidariusios situacijos jis kaltina ir „Boeing“, ir NASA vadovybę.
