Antrosios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės ARTVILNIUS, vyksiančios liepos 13-17 d., vadovė Diana Stomienė šypsosi išgirdusi, kad Lietuva – statybininkų kraštas: „Statybų parodoje apsilankė žymiai mažiau žmonių nei knygų mugėje.“
Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė, kuriai per tris mėnesius pavyko organizuoti renginį, 8000 kv. m. plote talpinsiantį 65 galerijas iš 17 valstybių, šiemet tikisi sulaukti 30 tūkst. ARTVILNIUS lankytojų.
Kaip Jums pavyko pasiruošti mugei per tokį trumpą laiką?
Ir patys netikėjome, kad tai įmanoma, tačiau jau turėjome patirties. Jei tektų rengti ARTVILNIUS pirmą kartą, nesiryžtume. Realiai vertinant, pasiruošimas tokio tipo renginiui trunka apie metus: turime išplatinti žinią pasauliui, kad kolekcionieriai, meno mėgėjai į savo planus įtrauktų ARTVILNIUS, surengti konkursą galerijoms, pasirūpinti kūrinių transportavimu bei kitais organizaciniais klausimais. Žinoma, reikia ir stabilaus finansavimo, kad darbo grupės veikla nenutrūktų, tada įmanoma pasiekti gerų rezultatų.
Savivaldybė šiemet ištiesė ARTVILNIUS ranką, skirdama 240 tūks. litų. Šio renginio nebūtų ir be entuziastingų žmonių – studentų praktikantų, savanorių bei rėmėjų.
Kas įkvėpė surengti pirmąją ARTVILNIUS mugę?
Norint aktyvinti Lietuvos meno rinką, būtini tarptautiniai meno festivaliai. Europoje jie rengiami jau daugiau nei 40 metų. Idėja suorganizuoti tokį renginį Lietuvoje ore sklandė labai seniai, apie 10 metų, bet nebuvo galimybės. Jei kreipčiausi dėl finansavimo tikindama, kad galiu surengti meno mugę, niekas manimi nepatikėtų. Tačiau paskelbus, kad Vilnius taps 2009 m. Europos kultūros sostine, 2006 m. pabaigoje jau galėjome teikti pasiūlymus ir idėjas VEKS programai, kurios tikslas buvo nauji tęstiniai meno renginiai. Kelią skynėmės labai sunkiai. Vyko viešos diskusijos, turėjau apginti savo projektą. Visgi mugė buvo įtraukta į programų sąrašus.
2009 metų meno mugės akimirkos
Kuo Vilniui naudinga tokia mugė?
Visų pirma, reikia pripažinti, kad pavienis menininkas niekad neišeis į jokią tarptautinę meno rinką. Mūsų šalyje labai daug kuriančių dailininkų, fotografų, kuriems tokia mugė – galimybė augti, užmegzti svarbius kontaktus, sudominti. Tiesa ta, kad nei viena Lietuvos galerija nebūtų pajėgi surinkti 20 tūkst. lankytojų. Tačiau pirmojoje meno mugėje mums pavyko tai padaryti.
Meno mugė yra kultūrinė industrija. Miestui ir visai Lietuvai tai naudinga ekonominiu požiūriu: mugės svečiai – dažniausiai pasiturintys žmonės, kolekcininkai, menotyrininkai, besinaudojantys šalies paslaugomis, apsigyvenantys viešbučiuose, lankantys turistines vietas, kitas meno galerijas. Be to, ta gera žinia, kurią išsiveža keli tūkstančiai lankytojų, yra puikiausia reklama valstybei.
Lankytojams mugė – ne tik pramoga, bet ir edukacija. Pavyzdžiui, pirmojoje ARTVILNIUS mugėje rengėme svarbią edukacinę programą vaikams ir jaunimui, kur visi norintys galėjo išbandyti įvairias meno technikas. Vaikai ragino tėvelius apsilankyti mugėje drauge su jais, juk tai ir užimtumas, ir gabumų atskleidimas bei supažindinimas su menu.
Kuo mugė stebins šiemet?
ARTVILNIUS’11 lankytojai galės susipažinti su tapybos, grafikos darbais, itin gausiai bus pristatyta fotografija. Rengsime video meno seansus – bus rodomi trijų garsių menininkų filmai. Taip pat kviečiame į atskirą skulptūrų ir instaliacijų parodą bei stendą pradedančiam kolekcionieriui, kur eksponuojami meno kūriniai kainuos ne daugiau nei 350 litų.
Laukiame 65 galerijų. Džiugu, kad šįkart dalyvauja net 38 galerijos iš Lietuvos. Norinčiųjų buvo daugiau: skelbėme konkursą, gavome nemažai paraiškų, tačiau tiek finansai, tiek tam tikros taisyklės apribojo dalyvių skaičių. Kviečiame ne mažiau 2 metų veikiančias, parodas rengusias, atviras galerijas.
Net 20 pirmosios ARTVILNIUS mugės dalyvių grįžo šiemet. Dalyvauja mūsų kaimynai: Latvija, Estija, Lenkija. Vakarų Europoje tokios mugės įsišaknijusios, vieni kitus pažįsta, tad galime sudominti tik tuo, ko ten nepristato: Rytų Europa, Baltijos šalys. Žinoma, kviečiame ir menininkus iš kitų šalių.
Itin džiaugiamės Ukrainos galerijomis, nes jos meno rinka yra labai išvystyta. Suprantame, kad ukrainiečiams dalyvauti tokiuose renginiuose nelengva: sienos, muitinė, vizos, sudėtinga dokumentacija. Tačiau jie vis dėlto atvyksta, ir tai unikali galimybė pamatyti Ukrainos menininkų darbus.
2009 metų meno mugės akimirkos
Kalbant apie unikalumą, ARTVILNIUS Baltijos šalyse neturi konkurentų?
Kai surengėme mugę pirmąkart, latviai prisipažino, kad draugiškai mums pavydi. Turiu pripažinti, kad Vilniaus infrastruktūra itin palanki tokiai mugei: unikalūs parodų rūmai, nenusileidžiantys net didžiųjų Europos parodų sprendimams, profesionalus personalas, patogus susisiekimas ir trumpas kelionės laikas. Be to, puikiai sutvarkyta aplinka, tad galime rengti edukacinę programą lauke.
Kainų atžvilgiu taip pat neturime konkurentų. Europoje bilietas į meno mugę kainuoja apie 60 eurų, pigiausias – 20-30 eurų. Bilietai į ARTVILNIUS nėra brangūs: suaugusiems – 10 litų, senjorams, moksleiviams ir studentams – 6 litų, abonementas 5 dienoms – 25 litų, didelės nuolaidos grupėms.
