Tokijo Ueno zoologijos sode – ašaros, ilgos eilės ir virš galvų iškelti telefonai. Sekmadienį tūkstančiai japonų atėjo atsisveikinti su milžiniškosiomis pandomis Šiao Šiao ir Lei Lei – paskutinėmis šios rūšies atstovėmis Japonijoje. Jau antradienį gyvūnai bus išsiųsti į Kiniją, kuriai jie teisiškai priklauso.
Iš pradžių pandas planuota išgabenti ne vėliau kaip vasario 20 dieną, tačiau Kinijos valdžia pareikalavo tai padaryti anksčiau. Šis sprendimas priimtas netrukus po Japonijos premjero pasisakymo apie situaciją Taivane.
Eilė prie pandų voljero nusidriekė kelioms valandoms. Daugeliui lankytojų atsisveikinimas tapo asmenine drama: pandos gimė Japonijoje 2021 metais ir per trumpą laiką tapo vienu svarbiausių Tokijo simbolių. Vis dėlto pagal vadinamąją „pandų diplomatiją“ visos milžiniškosios pandos ir jų palikuonys išlieka Kinijos Liaudies Respublikos nuosavybė.
Kinija pandas kaip švelniosios galios instrumentą naudoja nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio. Formaliu požiūriu tai primena nuomą: priimančioji šalis kasmet sumoka apie vieną milijoną JAV dolerių už pandų porą, taip pat apmoka jų išlaikymo ir tyrimų išlaidas. Tačiau Pekinas pasilieka teisę bet kada pareikalauti pandas grąžinti – būtent taip nutiko ir šį kartą.
Japonijos valdžia bandė susitarti, kad išvykstančias pandas pakeistų kiti gyvūnai, tačiau Kinija leido suprasti, jog tokių planų neturi. Dėl to pirmą kartą per daugiau kaip 50 metų Japonija lieka be pandų. Šie gyvūnai šalyje atsirado 1972 metais, netrukus po to, kai Tokijas ir Pekinas normalizavo diplomatinius santykius.
Šis sprendimas gerokai peržengia zoologijos ribas. Abiejų šalių santykiai pastebimai pablogėjo paaštrėjus ginčams dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija. Įtampa dar labiau išaugo po kai kurių Japonijos politikų pareiškimų apie galimą karinį įsikišimą, jei kiltų konfliktas dėl salos. Reaguodamas Pekinas apribojo turizmą, sustabdė japoniškų jūros gėrybių importą ir sugriežtino kai kurių strategiškai svarbių prekių eksportą.
Ekspertai pabrėžia, kad pandų susigrąžinimas – retas, bet itin iškalbingas žingsnis. Jis primena, jog „pandų diplomatija“ veikia abiem kryptimis: pandos gali būti ne tik draugystės ženklas, bet ir signalas apie santykių atšalimą. Panašių sprendimų būta ir anksčiau, kai politinis klimatas tarp valstybių keitėsi.
Atgabenus į Kiniją Šiao Šiao ir Lei Lei pirmiausia bus laikomos karantine, o vėliau perkeltos į milžiniškųjų pandų išsaugojimo ir tyrimų centrą Sičuano provincijoje, kur jau gyvena jų sesuo Sian Sian. Japonijai šis atsisveikinimas reiškia ne tik tuščius voljerus, bet ir visos epochos pabaigą – laikų, kai diplomatija galėjo būti pūkuota ir be žodžių.
