Šiandien pakalbėsime apie sapnus. Apie sapnus ir fantazijas. Ar žinote, kad jeigu mes visi turėtume daugiau informacijos apie sapnus, tai žinotume daugiau apie psichologiją ir naujausius fiziologinius tyrimus, galėtume patys analizuoti ir suprasti savo sapnus, nereikėtų nei sapnininkų, nei psichologijos specialistų pagalbos. Netikite? Tikrai taip. Vokietijos ir JAV psichologas, filosofas Erichas Frommas savo knygoje „Pamiršta kalba“ teigė, kad jau vidurinėse mokyklose ir universitetuose turėtų būti dėstomos paskaitos apie sapnus ir jų aiškinimą.
Žinodami pagrindinius principus mes patys galime geriau suprasti save ir savo sapnus. Sapnų supratimas ir jų aiškinimas yra menas, kurio nelengva išmokti, tačiau įmanoma. E. Frommo manymu, vienas iš sunkumų aiškinant sapnus yra sugebėjimas atpažinti, ką reiškia sapnai, kokia žinia juose slypi, kaip juos interpretuoti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad sapnų aiškinimas priklauso ir nuo teorinio požiūrio. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti su jumis tuo, ką žino tam tikrą požiūrį turintys specialistai ir kaip su sapnais dirba Geštalt psichoterapeutai. Įvairių krypčių psichoterapeutai ir psichologai mokosi praktiškai dirbti su sapnais ne mažiau kaip 4–5 metus ir nuolat tobulina savo įgūdžius. Tačiau jeigu jie mokosi tai daryti, kodėl to negalima būtų pritaikyti sau pačiam, savo gyvenime? Jeigu sapnų analizė ir darbas su sapnais padeda mano klientams, vadinasi, tai gali padėti ir man pačiai. Jeigu tai gali daryti specialistai, kodėl negaliu to daryti aš pats? Galite. Tačiau slypi ir pavojai. Visada yra geriau, kai pavyzdžiui pradėjus mokytis skaityti padeda kiti, tas pats pasakytina ir apie darbą su sapnais. Bet su sapnais yra dar sudėtingiau. Mes norime suprasti savo sapnus ir kartu vengiame to, stengiamės pabėgti nuo jų, iškraipyti ar interpretuoti juos kaip mums yra patogiau. Tad pradėjus analizuoti savo sapnus, rekomenduoju mokytis iš specialistų, o tik vėliau pasitikėti savo jėgomis. Bet keletą principų jūs galite išbandyti jau dabar ir pabandyti išanalizuoti savo ar savo draugų sapnus. Vienintelė sąlyga norint analizuoti savo ir draugų sapnus – atvirumas sau ir draugui.
Visi sapnuojame kiekvieną naktį. Mūsų sapnai įprastai trunka apie 100 minučių. Sunku patikėti? Nematote sapnų jau visą mėnesį ar netgi pusmetį? Tikrai juos sapnuojate, tik, deja, neatsimenate. Fritzas Perlsas, Geštalt psichoterapijos įkūrėjas, teigė, kad sapnas yra egzistencinė žinia žmogui. Fr. Perlso teigimu, kuo prasčiau žmogus atsimena sapną, tuo mažiau jis yra asimiliavęs savo kasdienę patirtį ir projekcijas. Priminsiu, kad projekcija – tai nesąmoningas savo bruožų, jausmų ar elgesio paskatų perkėlimas (projektavimas) į kitus žmones. Todėl Fr. Perlsas dirbdamas su sapnu kliento dažnai klausdavo: „Ko tu vengi? Kaip tu tai darai?“ Vienas iš būdų kaip atsiminti savo sapnus, tai pasidėti šalia lovos popieriaus lapą ir tušinuką. Galima rašyti atsibudus naktį, o galima ir nerašyti. Svarbu turėti šalia. Po kelių dienų sapnai jus tikrai aplankys, jeigu nebandysite įvairiais būdais to išvengti.
Yra dar vienas būdas kaip pradėti sapnuoti, tai kiekvieną dieną ar vakarą kviestis sapnus, kalbėtis su jais. Skamba juokingai? Na taip, suaugę žmonės dažnai ištįsusiu veidu pasižiūri į mane ir klausia: „Kalbėtis su sapnais? Na ką jūs!“ Tačiau neteko tokio klausimo išgirsti iš vaikų, jiems tai atrodo įdomus ir žavus užsiėmimas. Dažnai būna, kad kuo daugiau pradedi galvoti apie sapnus, tuo daugiau ir sapnuoji. Taip pat ne iš vieno žmogaus teko išgirsti, kad pradėti sapnuoti jiems padėjo Carloso Castanedos knyga. Joje yra pateikta nemažai nurodymų ir technikų, padedančių sąmoningai sapnų iškviesti ir valdyti sapnus.
O ką daryti kai sapnai atsiranda? Pirmas patarimas – nieko. Leiskite kitam žmogui papasakoti savo sapną arba pats papasakokite savo sapną draugams. Tokiu būdu individuali atmintinis susijungia su kolektyvine atmintimi, dingsta įtampa, sapnas užsifiksuoja, asimiliuojasi nauja gyvenimo patirtis. Kai žmogus pasakoja sapną, jis pereina iš pasąmonės būsenos į sąmoningą. Maža pastaba – kartais labai svarbu atkreipti dėmesį ne į sapno turinį, o į pasakojimo formą. Jeigu pasakojant sapną pasikeitė jūsų balsas, veido išraiška ar emocijos, svarbu atkreipti į tai dėmesį.
Norėčiau paminėti įdomų dalyką, kad dirbant su traumomis svarbu pradėti dirbti su patyrusiu traumą žmogumi iki tol, kol jis eina miegoti. Prancūzų psichoterapeutas Serge Ginger naudojo tokį metodą ir pastebėjo, kad taip dirbant žmonės greičiau pamiršta savo patirtą traumą ir atgauna pusiausvyrą. Tačiau svarbu yra ne tik papasakoti apie ką tik įvykusi traumuojantį įvykį, tačiau ir aktyviai jį keisti, daryti įtaką pasikeitimams ir išplėsti savo sąmoningumą. Tokiu būdu, sapnuojant nelaimingas įvykis neįsirašo į smegenis arba įsirašo „lengvesne“ forma. Bet čia norėčiau pridurti griežtą pastabą – nežaiskite patys, įvykus nelaimei būtinai kreipkitės į artimiausią, kvalifikuotą psichologą ar prishoterapeutą. Tik kai žinote šitą faktą, kreipkitės į dirbantį su traumomis specialistą iš karto po įvykio, dar nenuėjus miegoti.
Yra dar pora klasikinių būdų, kaip analizuoti sapną, tačiau tam reikia daug praktinių ir teorinių žinių. Pagal Zigmundo Froido laisvųjų asociacijų metodą psichoterapeutas analizuoja kliento sapną ir interpretuoja jo reikšmę kartu su klientu. Manau, dažnai interpretuojant svarbu klausti kliento kaip tai jį veikia emociškai, ar jam tai atrodo svarbu. Neskubėkite analizuoti savo ar draugų sapnų, galite pridaryti daug klaidų, jeigu nesate išsamiai susipažinę su šiuo metodu. Tačiau tie skaitytojai, kurie labai gerai išmano simboliką, mitus ir pasakas, gali dirbti su kolektyvine pasąmone, mitais, pasakomis ir simboliais. Tai yra jau kitas sapnų supratimo metodas, tai darbas su sapnais pagal Carlą Jungą. Tačiau vėlgi, būkite atsargūs – toks būdas tinka tik pasakų ir mitų ekspertams, nežinant to galima nueiti į lankas.
Geštaltinė psichoterapija siūlo „lengvesnį“ sapnų analizavimo metodą – papasakoti sapną esamuoju laiku ne iš vieno, tačiau iš kelių sapno veikėjų ar daiktų pozicijų. Tarkim, mačiau sapne ne tik save, bet ir savo geriausią draugę, šuniuką ar komodą. Galima pabandyti papasakoti tą patį sapną iš draugės ar šuniuko pozicijų. Tokiu būdu galima pastebėti tam tikras detales, kurių galėjote nepastebėti kalbėdami tik apie save. Fr. Perlsas teigė, kad kiekviena sapno detalė ar dalis – tai žmogaus asmenybės dalys. Svarbu stebėti, kurios asmenybės dalys yra jau integruotos, o kurias mes vengiame integruoti. Šio metodo metu dirbama su suprojektuojamomis žmogaus dalimis sapne. Pats metodas nėra sudėtingas, tačiau visgi reikėtų porą kartų pasimokyti tai daryti kartu su profesionaliu Geštalt terapeutu. Aš dažnai pati tokiu būdu analizuoju savo sapnus, garsiai kalbėdamasi su savimi arba užsirašydama. Mokausi dirbti su savo ir kitų sapnais jau aštuonerius metus, bet kartais ir pati susipainioju. Tuomet einu pas specialistą, kuris man padėtų suprasti savo sapną.
Apskritai Geštalt terapijos atstovai teigia, kad tik pats sapno „savininkas“ gali suprasti, ką jis sapnavo ir ką jam tas sapnas reiškia. Tai ką aš sapnuoju yra mano neatsiejama dalis, ir tik aš pati žinau, kaip aš gyvenu, tik pati galiu suprasti, kokią prasmę turi mano sapnas, ką jis man nori pasakyti. Kitų interpretacijos vertingos, tačiau visada reikia atkreipti dėmesį, ar man tai svarbu? Ar tai mane paliečia emociškai? Ar man tai aktualu? Ar tai yra mano gyvenimas?
Kartais būna labai sunku pamiršti sapną, nes jis liko neužbaigtas, nutrūko staiga ir netikėtai. Atsibudus sapną galima pabaigti pačiam – sugalvoti pabaigą pasakojant jį kitam žmogui, nupiešiant, sugrojant ar sudainuojant. Ar teko girdėti tokį dalyką, kad žmogaus smegenims yra nesvarbu, ar tam tikras veiksmas vyksta realybėje ar mūsų vaizduotėje. Smegenys tai priima kaip vykstantį ar įvykusį dalyką.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į pasikartojančius sapnus ar frazes sapne. Fr. Perlsas ypač didelį dėmesį skyrė pasikartojantiems sapnams. S. Froidas teigė, kad tokie sapnai yra mirties instinkto funkcija, o Fr. Perlso manymu, tai rodo, kad žmogus sapnuose dažniausiai ieško išeities iš padėties. Tokius sapnus suprasti irgi įmanoma, tačiau pačiam su jais dirbti yra sunkiau, nes tuomet veikia ir tam tikri vidiniai žmogaus pasipriešinimo mechanizmai, kurie trukdo suprasti kas gi iš tikrųjų vyksta.
