Dirbtinis saldiklis aspartamas naudojamas daugybėje produktų – nuo kramtomosios gumos iki gazuotų gėrimų ir stalo saldiklių. Naujas tyrimas su pelėmis leidžia manyti, kad net ir mažos šios cukraus pakaitalo dozės, ilgainiui vartojamos reguliariai, gali neigiamai paveikti širdies ir smegenų sveikatą.
Mokslininkai iš Ispanijos Biomaterialų bendrųjų tyrimų centro visus metus periodiškai (kelias dienas kas dvi savaites) į pelėms skirtą pašarą pridėdavo nedidelius aspartamo kiekius. Ši dozė atitiko maždaug šeštadalį šiuo metu žmonėms nustatytos leistinos paros normos, kurią yra patvirtinusi Pasaulio sveikatos organizacija.
Per tyrimo laikotarpį aspartamu šertos patinų pelės neteko daugiau svorio nei kontrolinė grupė: jų kūno riebalų kiekis vidutiniškai buvo 10–20 procentų mažesnis. Tačiau kartu tyrėjai pastebėjo nerimą keliančių širdies ir smegenų veiklos pakitimų, dėl kurių būtina išsamesnė analizė ir tyrimai su žmonėmis.
„Tyrimas parodė, kad ilgalaikis poveikis dirbtiniais saldikliais gali neigiamai veikti organų funkciją net ir vartojant mažomis dozėmis. Tai rodo, kad dabartinės vartojimo gairės turėtų būti kritiškai peržiūrėtos“, – rašo autoriai publikuotame moksliniame straipsnyje.
Pelėms, kurioms buvo duodama aspartamo, sutriko širdies siurbiamoji funkcija – sumažėjo širdies raumens išstūmimo efektyvumas, nustatyta nedidelių struktūrinių ir funkcinių pakitimų. Tyrėjų teigimu, tai rodo pablogėjusią širdies veiklą ir padidėjusį širdies stresą.
Pasikeitė ir gliukozės – gyvybiškai svarbaus „kuro“ – patekimas į smegenis. Aspartamu šertoms pelėms gliukozės įsisavinimas iš pradžių ženkliai padidėjo, tačiau metų trukmės eksperimento pabaigoje smarkiai sumažėjo. Tai gali reikšti, kad smegenys nebegavo pakankamai energijos tinkamai funkcionuoti.
Šiuos pakitimus atspindėjo prastėjantys pelių kognityviniai gebėjimai. Aspartamą gavusios pelės prasčiau atliko atminties ir mokymosi užduotis: jos judėjo lėčiau, ilgiau truko, kol surasdavo išėjimą iš labirintų ir apskritai rodė požymių, būdingų kognityviniam nuosmukiui.
„Neramina tai, kad gana švelni vartojimo schema, gerokai nepasiekianti žmonėms leistinos maksimalios normos ir taikyta tik tris dienas kas dvi savaites, jau sugebėjo pakoreguoti širdies ir smegenų funkcijas bei širdies struktūrą“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad gauti rezultatai turi būti vertinami kitų tyrimų kontekste. Pastebėta, jog kognityviniai pokyčiai buvo „palyginti nežymūs“, palyginti su ankstesniais eksperimentais, kuriuose pelės aspartamą gaudavo kasdien arba trumpesnį laikotarpį, bet didesnėmis dozėmis.
Tyrėjų nuomone, taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių: pertraukos be aspartamo galėjo sumažinti elgesio pokyčių intensyvumą; taip pat neatmetama galimybė, kad suaugusios pelės yra atsparesnės šiam saldikliui nei jauni gyvūnai, arba kad pelės ilgainiui iš dalies prisitaiko prie ilgalaikio aspartamo poveikio.
„Kol neurologinės aspartamo pasekmės nebus geriau ištirtos, vaikai ir paaugliai turėtų kiek įmanoma vengti šio saldiklio, ypač jei jis būtų nuolat vartojamas kaip įprasta mitybos dalis“, – ragina mokslininkai.
Autoriai pabrėžia, kad rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms: tyrime naudotos pelės, be to, tik patinai. Svarbų vaidmenį turi daugybė veiksnių – dozės dydis, tyrimo trukmė, bendras gyvūnų racionas ir kitos aplinkybės. Todėl apie tiesioginį poveikį žmonių sveikatai kalbėti dar anksti.
Vis dėlto šis darbas papildo vis gausėjančius įrodymus, kad dirbtiniai saldikliai nebūtinai yra sveika cukraus alternatyva. Kiti tyrimai jau siejo saldiklius su biologiniais pokyčiais, būdingais demencijai, riebalų sankaupoms kraujagyslėse ir net padidėjusia kepenų vėžio rizika, nors aiškus priežastinis ryšys kol kas nenustatytas.
Nors aspartamas ir panašūs produktai gali padėti sumažinti nutukimo bei 2 tipo diabeto riziką, suteikdami saldumo be kalorijų, vis dar neaišku, koks vartojimo lygis gali būti laikomas tikrai saugiu ilgalaikėje perspektyvoje.
„Mūsų gauti duomenys rodo, kad aspartamas, vartojamas leidžiamomis dozėmis, gali pakenkti pagrindinių organų funkcijai. Todėl būtų tikslinga iš naujo įvertinti šio saldiklio saugumo ribas žmonėms“, – daro išvadą tyrimo autoriai.
