Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuvos vadovo patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nereikėtų skaldyti NATO. Anot jos, amerikiečių branduolinis arsenalas suteikia daugiau garantijų.
„Esame šitos diskusijos tik stebėtojai, nes diskusija pirmiausiai turi įvykti Prancūzijos viduje, ar tikrai Prancūzija yra pasirengusi suteikti Europos šalims branduolinį skėtį. Kol kas šito nėra. Kol kas yra sakoma, kad Prancūzijos branduolinis arsenalas yra išimtinai ir suvereniai Prancūzijos ir jis būtų panaudotas tik tada, kai iškyla grėsmė gyvybiniams Prancūzijos interesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Kur mes kreipiame į akis, tai į JAV branduolinį arsenalą, nes JAV branduolinis arsenalas yra ir NATO branduolinis arsenalas, t. y. NATO skėtis“, – pridūrė ji.
Pasak jos, amerikiečiai yra aiškiai pabrėžę, kad jie neketina patraukti savo branduolinių pajėgų iš Europos.
Tuo metu Lenkijai paskelbus, kad derasi su Prancūzija dėl pažangios branduolinės atgrasymo politikos, A. Skaisgirytė mano, jog šioje diskusijoje nevertėtų skaldyti NATO.
„Čia reikia turėti omeny vieną svarbų dalyką – net ir kalbėdami apie tai, kaip sustiprinti Europos valstybių branduolinę apsaugą, neturime skaldyti NATO. Kol kas mes turime NATO branduolinį skėtį ir tai yra patikimas atgrasas prieš Rusija. Rusija, jei ko ir bijo, tai JAV branduolinio atgrasio, ne kieno nors kito“, – sakė prezidento patarėja.
Kaip skelbta, pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, jog jo šalis didina savo turimų branduolinių užtaisų skaičių. Priešingai nei anksčiau, Prancūzija informacijos apie savo branduolinių ginklų skaičių nebeskelbs.
Jis taip pat pareiškė, kad prie naujos programos prisijungti sutiko aštuonios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Šioje programoje dalyvaujančios šalys galėtų priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“.
Premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos, Prancūzija yra vienintelė likusi branduolinė valstybė šalių bloke.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
