Ateities technologijos: minčių skaitymas – netolima realybė

alfa.lt

Įsivaizduokite: jūs tik pagalvojate, kad norėtumėte telefonu pasikalbėti su mylimuoju, o Jūsų telefonas jau renka jo numerį; važiuojate į darbą dviračiu ir mindami pedalus gaminate elektrą; arba į jūsų elektroninio pašto dėžutę plaukia tik tokios reklaminės žinutės, kurios jus domina, pavyzdžiui, pranešimai apie pradėtą bilietų prekybą į jūsų mėgstamos grupės koncertą. Iškart bilietus galite iš savo mobiliojo telefono ir įsigyti. Visa tai utopija?

Anaiptol, praneša televizijos „Info TV“ laida „Info Diena“. Kompanija IBM prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus visos šios technologijos ir dar daugiau jų taps kasdienybe. Dauguma šių technologijų jau yra išbandomos ir, bendrovės IBM prognozėmis, per artimiausius penkerius metus taps kone kasdienybe.

„Iš tiesų tas minčių skaitymas atrodo utopinis. Tačiau tai yra tam tikrų smegenų sričių suaktyvėjimas ir tai yra tiesiog elektriniai impulsai. Šiuolaikinės technologijos geba pagauti ir suprasti tuos impulsus. Jau dabar yra daromi bandymai, kai į automobilius integruojamos saugumo sistemos ir viena iš tokių bandomų saugumo sistemų yra tai, kad kompiuteris skaito žmogaus išgąstį ir paspaudžia stabdžio pedalą greičiau negu žmogus pats spėja perkelti koją ant stabdžio pedalo. Prognozuojama, kad tokios technologijos reaguos į sudėtingesnes mintis, ir, pavyzdžiui, mes galėsime paskambinti savo draugui vien pagalvoję, kad norime jam paskambinti “, – laidai „Info Diena“ sakė IBM atstovė Lietuvoje Jurga Buividienė.

Ir tai dar ne viskas. Technologijų specialistai žada, kad ateityje nebereikės apkrauti savo atminties daugybe slaptažodžių. Piršto atspaudas, akies vyzdys, veido bruožai – tai bus raktas į elektroninio pašto dėžutę ar banko sąskaitą. J. Buividienė svarsto, kad, pritaikius naujausias technologijas, gali nebelikti ir banko mokėjimų kortelių. „Ateityje gali būti, kad atėjęs žmogus prie bankomato, turės pasižiūrėsi į kamerą ir kamera arba atpažins jo veido formą, arba nuskaitys jo akies rainelę. Jam nebereikės ne tik PIN kodo, jam gali nebereikėti net pačios kortelės“.

Kad tokios technologijos – ne stebuklas patvirtino ir Lietuvos mokslininkai, prisidedantys prie technologijų pažangos. Tokios technologijos neaplenks ir Lietuvos, kuri esą žengia koja kojon su naujausiais technologijos stebuklais. Lietuviai jau gali pasinaudoti vienu galingiausių superkompiuterių Baltijos šalyse. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų įdiegtas ir praktiniam naudojimui pritaikytas superkompiuteris suteikia galimybę greitai atlikti sudėtingus ir didelių kompiuterinių resursų reikalaujančius mokslinius skaičiavimus. Kaip teigia VU Matematikos ir informatikos prodekanas Linas Bukauskas, superkompiuteris skirtas ne namų buhalterinei apskaitai vesti ir pinigus skaičiuoti. Jis skirtas atlikti skaičiavimams, kuriems įprastų, kad ir labai galingų kompiuterių nebeužtenka.

„Tai yra skaičiavimai daugiau kompiuterinio modeliavimo arba dalelių, kai reikia įvairias, pavyzdžiui, simuliuoti molekules, kaip jos elgiasi tam tikru atveju, reikia galbūt projektuoti molekulės struktūrą, tai tokiu atveju koks mokslinių tyrimų institutas, kuris užsiima cheminių procesų analize arba cheminiais tyrimais, galėtų pasinaudoti šiuo superkompiuteriu. Įsivaizduokit, galima galvoti apie įvairiausias chaotines daleles, judančias erdvėje, kai jos viena kitą pastumdo, kažkaip jos sąveikauja tarpusavyje. O tai yra pakankamai sudėtingas simuliacinis procesas ir tam reikia pakankamai daug kompiuterio resursų“, – pasakoja L.Bukauskas.

Sunku įsivaizduoti kokios šio kompiuterio galimybės? Palyginkime jį su įprastu namuose naudojamu kompiuteriu. Ant Jūsų stalo stovintis įprastas kompiuteris turi dviejų ar keturių branduolių procesorių. Šis superkompiuteris turi 1920 branduolių. Jei savo kompiuterio atmintyje saugotumėte tik filmus ir kasdien žiūrėtumėte po vieną, per metus ar dvejus turbūt visus saugomos filmus ir pamatytumėte. Jei filmai būtų saugomi šiame superkompiuteryje, visiems jiems peržiūrėti prireiktų daugiau kaip 500 metų.

Superkompiuteriu jau naudojasi studentai, rašydami mokslinius darbus, taip pat Vilniaus universiteto mokslininkai. Pasinaudoti superkompiuterio galimybėmis ketina ir Santariškių klinikos. Už tam tikrą mokestį šiame kompiuteryje sudėtingus skaičiavimus ateityje galės atlikti ir verslo bendrovės, statistikai. Prieiga prie galingo, didelės atminties kompiuterio leis paspartinti darbą.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informacijos fakulteto mokslininkai suka galvas, kaip kasdieniam naudojimui pritaikyti Vilniaus universitetą pasiekusį, lietimui jautrų paviršių turintį stalą-kompiuterį. Išmanieji telefonai su lietimui jautriu ekranu, planšetiniai kompiuteriai – tai jau tapo kasdienybe ir visiems prieinama. Technologijos žengia toliau. Pasaulyje po truputį prigyja stalas-kompiuteris su lietimui jautriu paviršiumi. Tiesa, kol kas dažniau jį galima pamatyti filmuose, tačiau Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Jonas Mitašiūnas prognozuoja, kad ateityje toks stalas gali būti plačiai naudojamas.

„Panaudojimai tokio dalyko tikrai beribiai. Kiek žmogaus fantazija išneša, tiek galima panaudoti. Galima panaudoti baruose, pavyzdžiui, užsisakant gėrimus ar maistą. Galima naudoti mokymuisi mokslo procese. Vaikai su juo gali mokytis, lavintis darželiuose. Lygiai taip pat ir verslo pasaulyje galima atrasti panaudojimo būdų“, – stalo-kompiuterio privalumus „Info Dienai“ vardijo J. Mitašiūnas.

Pasak Jono Mitašiūno, kad tokį stalą lietuviai pradėtų naudoti kasdieniame gyvenime, jam reikia sukurti reikalingą programinę įrangą. Žinoma, jis turėtų ir atpigti. Nes dabar toks žaisliukas gerokai paplonintų kišenę. Už jį tektų pakloti mažiausiai 35 tūkstančius litų.

„Čia yra nauja technologija, taip, ateities technologija, universitete dabar jaunoji karta bus paruošta sukurti įrankius, programas šitai platformai. Ir vėliau tai taps produktais, kuriuos naudos paprasti žmonės. O tada vėlgi nuo žmonių fantazijos priklauso, kur ką panaudos. Būna kartais bare, pavyzdžiui, pastato žmogus stiklinę, barmenas pasiunčia ją kokiam klientui, ir paskui tą stiklinę tokia lempelė arba kaip uodega kometos nueina. Tai va netgi tokių panaudojimų estetinių galima atrast“, – svarstė J. Mitašiūnas.

Lietuva ne tik skuba paskui naujas technologijas, bet ir pati sėkmingai jas kuria ir diegia. Štai pernai Vyriausybė viena pirmųjų pasaulyje perėjo prie elektroniniu parašu tvirtinamų dokumentų. Vyriausybė pasinaudojo Lietuvos mokslininkų sukurta elektroninių dokumentų pasirašymo sistema. Dabar tam, kad Ministrų kabineto nutarimai ir kiti teisės aktai įgytų teisinę galią, nebūtina jų atspausdinti ir raityti parašo rašikliu. Tokiu žingsniu Vyriausybė siekė paskatinti elektroninį parašą naudoti ne tik valstybės institucijas, bet ir privačias. Lietuvoje sudarytos visos galimybės naudoti elektroninį parašą, tačiau visuomenėje ši naujovė lėtai skinasi kelią. Pasak Jono Mitašiūno, kad nauja technologija taptų naudojama kasdieniame gyvenime, reikia ne tik pačios technologijos, bet ir pokyčio žmonių sąmonėje. Esą dabar elektroniniam parašui kelią į visuotinį naudojimą pastoja tik žmonių įprotis keistis popieriniais dokumentais.