Gamtos dovanų kupinas eliksyras, kuris žadina smalsumą net po kelių šimtmečių – skamba kaip pasaka? Tačiau šįsyk tai ne mitas, o realus, istorijomis apipintas produktas, kuris, kaip manoma, buvo grožio paslaptis ne vienai kilmingai damai. Šią seną formulę atgaivina vis daugiau moterų visame pasaulyje, o tarp jos gerbėjų ne kartą minėta net ir pati Vengrijos karalienė Elžbieta.
Šis augalinis skystis – tai „Vengrijos karalienės vanduo“, dar vadinamas larendogra. Jo kilmė siekia viduramžius, o pasak legendų, jis ne tik tonizavo ir kvepėjo, bet ir lygino raukšles taip efektyviai, kad kai kurie lygino jį su šiuolaikinėmis kosmetologinėmis procedūromis. Įdomiausia, kad tai natūralus produktas – be botokso ar retinolio, tik žolės ir alkoholis.
Įdomu tai, jog ši stebuklinga formulė grįžta į madą ir įgyja naują gyvenimą – jau ne kaip aristokratiškas reliktas, bet kaip prieinama priemonė visiems, kurie vertina natūralią odos priežiūrą.
Iš kur atsirado larendogra?
Šio gėrimo šaknys slypi XIV amžiuje. Teigiama, kad jį naudojo Vengrijos karalienė Elžbieta – būtent jai priskiriamas šio produkto atsiradimas. Pasakojama, kad nors moteriai buvo jau per šešiasdešimt, jos oda švytėjo taip, lyg būtų vos perkopusi trisdešimtmetį. Ir visa tai – dėl šio augalinio mišinio, kuriame dominuoja rozmarinas.
Larendogra greitai paplito po karališkus dvarus ir tapo prestižiniu grožio eliksyru. Šiandien daugelis nori atkurti tą formulę, naudodamiesi istoriniais receptais. O kai kurie modernūs gamintojai siūlo savo versijas, paremtas originaliomis sudedamosiomis dalimis.
Pagrindas – augalai ir alkoholis
Ką iš tiesų slepia šis vadinamasis karališkas eliksyras? Pagrindinis ingredientas – rozmarino hidrolatas, kuris ne tik gaivina, bet ir pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu. Į tradicinį receptą taip pat įtraukiamas čiobrelis, levandos, pipirmėtės, citrusai ir žinoma, stiprus alkoholis – spiritas, kuris padeda išgauti žolelių aktyviąsias medžiagas ir prailgina produkto galiojimą.
Pavyzdžiui, XVIII amžiuje viena iš klasikinių proporcijų buvo trys svarai rozmarino, pusė svaro levandos, ketvirtadalis čiobrelių, viskas užpilta keturiais litrais spirito. Kvapas – stiprus, gaivus, bet labai aromatingas. Toks skystis buvo naudojamas tiek kaip kvapiklis, tiek kaip gydomoji priemonė.
Veikia kaip tonikas, kvapiklis ir dar daugiau
Larendogra nėra tik kosmetika. Ji veikia keliais lygmenimis. Pirmiausia – kaip odos tonikas. Ji gaivina, mažina uždegimus, normalizuoja pH ir švelnina smulkius odos netobulumus. Be to, ji padeda kovoti su spuogais, ramina sudirgimus, mažina poras. Dėl antiseptinių savybių ją galima naudoti ir skalavimui – pavyzdžiui, esant pleiskanoms ar silpniems plaukų folikulams.
Kai kurie šaltiniai mini, kad larendogra buvo naudojama net vidaus vartojimui – esą padėdavo nuo pykinimo ar nuovargio. Tačiau šiais laikais rekomenduojama naudoti ją tik išoriškai, ypač kaip odos priežiūros priemonę.
Švelnūs ingredientai – stiprus poveikis
Palyginti su šiuolaikiniais sintetiniais produktais, larendogra yra švelni, bet tuo pačiu efektyvi. Ji nesukelia odos sausėjimo, kaip kartais nutinka su alkoholio turinčiomis kosmetikomis. Viskas dėl subalansuotos žolelių kombinacijos.
Tiesa, dėl spirito jos vis tiek nereikėtų naudoti ant pažeistos ar itin jautrios odos. Jeigu oda linkusi į raudonį ar alergines reakcijas, visada pravartu prieš tai pasikonsultuoti su dermatologu. Net natūralūs produktai kartais sukelia netikėtų reakcijų.
Ar verta išbandyti?
Šiais laikais, kai daug kas grįžta prie natūralumo, tokie receptai vėl atsiduria dėmesio centre. Larendogra įdomi tuo, kad turi ilgą istoriją, bet kartu atitinka šiuolaikines grožio tendencijas – jokių sintetinių kvapų ar priedų. Tiesa, pirkti ją galima tik kai kuriose specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti pačiam.
Jeigu mėgstate augalines priemones, vertinate istoriją ir norite išbandyti kažką naujo – ši senoji grožio formulė gali nustebinti. Galbūt ji netgi taps jūsų kasdienės rutinos dalimi, ypač jeigu odai trūksta gyvybingumo ar norisi natūralios gaivos.
Paprasta, sena, bet ne pasenusi – taip galima apibūdinti šį eliksyrą. Ir jeigu juo žavėjosi net karalienės, gal verta įsileisti jį ir į savo vonios spintelę?
