Atostogos gali pakibti ore: kuro trūkumas smogia Europai, ar jūsų skrydis jau pavojuje?
Berlynas, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Pasaulis vėl atsidūrė ties riba, kur geopolitika ima tiesiogiai veikti kasdienius dalykus – net atostogas. Skrydžiai, kurie dar visai neseniai atrodė savaime suprantami, dabar tampa priklausomi nuo įvykių tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos.
Visa situacija vystosi gana tyliai, bet pasekmės gali būti labai juntamos. Oro transportas, kuris yra viena svarbiausių turizmo grandžių, jau pradeda jausti spaudimą.
Ir nors kol kas kalbama apie galimus scenarijus, kai kurie sprendimai jau priimami – tai rodo, kad rizika vertinama rimtai.
Artimųjų Rytų įtampa smogia aviacijai
Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose daro spaudimą energetikos rinkoms, o tai tiesiogiai veikia aviacinį kurą. Vokietijos aviacijos asociacija „BDL“ įspėja, kad situacija gali greitai pablogėti.
Pasak asociacijos vadovo Joachimo Lango, artėjantis vasaros sezonas yra kritinis laikotarpis, kai oro transportas tampa ypač svarbus tiek turizmui, tiek verslui.
Problema paprasta, bet rimta – jei trūksta kuro, mažėja skrydžių. O jei mažėja skrydžių, stringa visa kelionių sistema.
Kuro trūkumas – ne trumpalaikė problema
Ekspertai prognozuoja, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui, situacija neatsistatys iš karto. Energetikos infrastruktūra regione jau yra smarkiai pažeista.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 80 objektų buvo apgadinti, todėl grįžimas prie ankstesnio gamybos lygio gali užtrukti. Be to, apie 20 proc. pasaulinių naftos gavybos pajėgumų kurį laiką gali likti nepasiekiami.
Tai reiškia, kad kuro pasiūla išliks ribota, o kainos – jautrios bet kokiems pokyčiams.
Europa itin priklausoma nuo importo
Dar viena svarbi detalė – Europa labai priklauso nuo importuojamo aviacinio kuro. Maždaug 75 proc. jo atkeliauja būtent iš Artimųjų Rytų.
Tarptautinė energetikos agentūra jau perspėjo, kad per artimiausias šešias savaites kai kuriose Europos šalyse gali susidaryti realus kuro trūkumas.
Nors dalį tiekimo bandoma kompensuoti iš Jungtinių Valstijų, šiuo metu tai padengia tik apie pusę poreikio. Kita pusė lieka „kabėti ore“.
Oro linijos jau imasi veiksmų
Tai nėra vien teoriniai svarstymai – oro bendrovės jau koreguoja planus. Kai kurie maršrutai, kurie laikomi mažiau pelningais, yra tiesiog šalinami iš tvarkaraščių.
Pavyzdžiui, „KLM“ ir „SAS“ jau atsisakė dalies skrydžių. Tuo tarpu „Lufthansa“ stabdo regioninius orlaivius ir planuoja dar didesnius pokyčius artėjant žiemai.
Tai rodo, kad įmonės ruošiasi ilgiau trunkančiam nestabilumui, o ne trumpam sutrikimui.
Galimi sprendimai – bet su sąlygomis
Vokietijos aviacijos sektorius siūlo keletą priemonių, kurios galėtų padėti suvaldyti situaciją. Tarp jų – strateginių kuro atsargų naudojimas ir geresnis infrastruktūros išnaudojimas.
Taip pat siūloma plačiau naudoti NATO naftotiekio tinklą, kad būtų užtikrintas kuro tiekimas pagrindiniams oro uostams.
Tačiau yra ir kontroversiškesnių siūlymų – pavyzdžiui, siūlymas laikyti skrydžių atšaukimus „ypatingomis aplinkybėmis“. Tai reikštų, kad oro linijos galėtų nemokėti kompensacijų keleiviams.
Ką tai reiškia keliautojams?
Kol kas masinių atšaukimų dar nėra, tačiau tendencija aiški – skrydžių gali mažėti, kainos gali kilti, o planavimas taps sudėtingesnis.
Ypač tai gali pasijusti vasaros sezonu, kai kelionių paklausa pasiekia piką. Jei kuro tiekimas neatsigaus, pasirinkimų gali būti mažiau nei įprastai.
Trumpai tariant, kelionės niekur nedings, bet jos gali tapti mažiau nuspėjamos – ir šiek tiek brangesnės.
