Geležies amžius buvo vienas svarbiausių žmonijos raidos etapų, tačiau ilgą laiką mokslininkai nežinojo, kaip žmonės iš Bronzos amžiaus perėjo prie geležies apdirbimo.
Nauji tyrimai rodo, kad šis lūžis galėjo įvykti Pietų Gruzijoje, senovinėje „Kvemo Bolnisi“ metalo lydykloje, kuriai yra daugiau nei 3 000 metų. Šią vietą mokslininkai tyrinėjo jau anksčiau, manydami, kad joje buvo gaminama geležis, nes ten aptikta daug hematito, tai geležies oksido mineralo ir lydinių atliekų.
Tačiau antropologai Nathanielis Erb-Satullo ir Bobbis Klymchukas iš Kranfildo universiteto Jungtinėje Karalystėje nusprendė iš naujo išanalizuoti radinius pasitelkdami modernius cheminius tyrimus ir mikroskopinius vaizdus.
Rezultatai pakeitė iki tol vyravusį požiūrį, tai paaiškėjo, kad geležies oksidas nebuvo naudojamas kaip pagrindinė žaliava, o veikiau kaip srautas, medžiaga, kuri padeda pagerinti vario lydymo procesą. Tai reiškia, kad geležis galėjo būti atrasta atsitiktinai, eksperimentuojant su variu.
Atsitiktinis atradimas, pakeitęs žmonijos istoriją
Tyrėjai mano, kad senovės meistrai sąmoningai bandė įvairias uolienas ir oksidus, siekdami geriau išlydyti varį. Tokie eksperimentai leido jiems pastebėti, jog geležies turinčios medžiagos elgiasi kitaip nei vario rūdos. Anot N. Erb-Satullo, tai rodo, kad šie ankstyvieji metalurgai jau suprato geležies savybes ir pradėjo su jomis dirbti.
Šis atradimas suteikia naują paaiškinimą, kaip žmonija pradėjo geležies apdirbimą, tai ne kaip visiškai atskirą technologiją, o kaip natūralų eksperimentų su variu rezultatą. Vėliau būtent geležis tapo pagrindine medžiaga, iš esmės pakeitusia žemdirbystę, karybą ir kasdienį gyvenimą.
Geležies amžiaus pradžia ir jos reikšmė
Geležies amžius, trukęs apie 700 metų, buvo didelių pokyčių laikotarpis. Geležiniai įrankiai padarė žemės ūkį produktyvesnį, o ginklai mūšius žymiai žiauresnius. Tai buvo metas, kai žmonės atrado patvaresnį ir prieinamesnį metalą, kuris pakeitė visą jų gyvenimo būdą.
Įdomu tai, kad geležies rūdos dažnai randamos tose pačiose vietose kaip ir vario klodai. Tai galėjo lemti, kad vario lydyklos natūraliai susidurdavo su geležies junginiais, net to nežinodamos. Būtent tai ir galėjo paskatinti pirmuosius eksperimentus, atvedusius prie geležies apdirbimo technologijos atsiradimo.
Senovės atradimai per šiuolaikinės mokslo prizmę
N. Erb-Satullo pabrėžia, kad geležis yra svarbiausias pramoninis metalas pasaulyje, tačiau jos kilmė vis dar sunkiai atsekama. Dėl to „Kvemo Bolnisi“ vieta yra itin reikšminga. Nors rašytinių šaltinių iš to laikmečio nėra, naujausi tyrimai leidžia atkurti senųjų meistrų mąstymą.
Pasitelkus šiuolaikinės geologijos ir medžiagų mokslo technologijas, mokslininkai dabar gali iš menkiausių atliekų gabalėlių suprasti, kaip dirbo senovės amatininkai. Kaip sako N. Erb-Satullo, „tai gražus mokslo simetriškumas, kai per šiuolaikines priemones galime pažvelgti į protus tų, kurie prieš tūkstančius metų kūrė metalurgijos pradžią“.
