Senstant žmogaus imuninė sistema palaipsniui silpnėja, todėl organizmas tampa gerokai pažeidžiamesnis įvairioms ligoms. Mokslininkai pristato naują būdą, kaip atjauninti vieną svarbiausių imuninės sistemos grandžių – tai ateityje galėtų padėti ilgiau išlikti sveikiems.
Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Harvardo universiteto Broad instituto tyrėjų komanda dėmesį sutelkė į užkrūčio liauką – nedidelį organą šalia širdies, itin svarbų T limfocitų (T ląstelių) formavimuisi. Šios imuninės ląstelės veikia kaip apsauga: jos atpažįsta ir naikina grėsmes, pavyzdžiui, infekcijas ar vėžines ląsteles.
Dar ankstyvos brandos laikotarpiu užkrūčio liauka pradeda mažėti ir silpti, todėl T ląstelių gamyba reikšmingai sumažėja. Atliekant bandymus su pelėmis, mokslininkams pavyko perprogramuoti dalį kepenų audinio taip, kad jis atliktų savotiško užkrūčio liaukos pakaitalo funkciją ir siųstų signalus, skatinančius T ląstelių gamybą.
Naujas požiūris į imuninės sistemos atjauninimą
„Senstant imuninė sistema pradeda silpti, – aiškina MIT neuromokslininkas Mirco Friedrich. – Norėjome rasti būdą, kaip ilgiau išlaikyti šią apsauginę funkciją. Būtent tai paskatino mus ieškoti sprendimų, galinčių sustiprinti imunitetą.“
Pirmiausia tyrėjai palygino jaunų ir senų pelių imuninę sistemą. Taip jie nustatė tris pagrindinius signalinius baltymus, kurių kiekis su amžiumi ryškiai sumažėja: DLL1, FLT3-L ir IL-7. Šie baltymai padeda iš kamieninių ar pirmtakinių ląstelių formuotis T ląstelėms, taip pat prisideda prie jų gyvybingumo ir funkcinio aktyvumo.
mRNR terapija: kepenys kaip baltymų gamybos „fabrikas“
Vėliau buvo sukurta speciali mRNR (informacinės ribonukleorūgšties) terapija. mRNR veikia tarsi instrukcijų rinkinys, pagal kurį organizmas gamina baltymus. Šį terapinį mišinį mokslininkai pakartotinai suleido senesnių pelių kepenims, taip paskatindami norimų signalinių baltymų gamybą.
Kepenys – vienas pajėgiausių baltymus gaminančių organų net ir vyresniame amžiuje. Be to, per kepenis teka kraujas iš skrandžio ir žarnyno, o pats organas yra palyginti lengvai pasiekiamas terapinėms injekcijoms. Dėl šių priežasčių kepenys laikomos patraukliu taikiniu tokio tipo gydymui.
Senoms pelėms, kurioms keturias savaites buvo taikyta mRNR terapija, užfiksuotas akivaizdus T ląstelių skaičiaus ir jų įvairovės padidėjimas. Jos stipriau reagavo į skiepus ir geriau kovojo su vėžiniais navikais – tai rodo atjaunėjusios, stipresnės ir geriau funkcionuojančios imuninės sistemos požymius.
„Mūsų metodas yra dirbtinis, inžinerinis požiūris, – teigia MIT neuromokslininkas Feng Zhang. – Mes tarsi perkonstruojame organizmą taip, kad jis imituotų užkrūčio liaukos išskiriamų veiksnių sekreciją.“
Laikinas poveikis – reikšmingas saugumo privalumas
Svarbu tai, kad per kepenis paskatinta T ląstelių gamyba buvo laikina. Tai mažina riziką per stipriai suaktyvinti imuninę sistemą, nes pernelyg intensyvus jos aktyvumas gali sukelti lėtinį uždegimą arba net paskatinti autoimunines reakcijas, kai organizmas pradeda pulti savo paties audinius.
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, kol kas jie gauti tik atlikus bandymus su pelėmis. Norint patvirtinti, kad šis metodas būtų veiksmingas ir saugus žmonėms, reikalingi tolesni tyrimai. Mokslininkai planuoja plėsti darbus, įtraukdami kitas gyvūnų rūšis, papildomus signalinius baltymus ir skirtingus imuninės sistemos ląstelių tipus.
Perspektyva ateičiai: ilgesnis sveiko gyvenimo laikotarpis
Ankstesni bandymai atjauninti T ląstelių gamybą dažnai rėmėsi tiesioginiu imuninę sistemą aktyvinančių medžiagų leidimu į kraują. Tokios intervencijos neretai sukeldavo šalutinių poveikių ir didindavo riziką. Naujas, kepenimis paremtas metodas leidžia tikėtis saugesnės ir geriau kontroliuojamos alternatyvos.
„Jeigu pavyktų atkurti tokią esminę sistemą kaip imunitetas, galėtume padėti žmonėms ilgiau išlikti be ligų“, – teigia Zhang.
