Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Atrastas Žemės ir Mėnulio protėvis: mokslininkai atkūrė seniai išnykusios planetos pėdsakus
Mokslas

Atrastas Žemės ir Mėnulio protėvis: mokslininkai atkūrė seniai išnykusios planetos pėdsakus

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-11-29, 12:00
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Prieš maždaug 4,5 mlrd. metų jauna Žemė dar tik formavosi, kai į ją rėžėsi milžiniškas dangaus kūnas. Smūgis buvo toks galingas, kad į kosmosą išmesti nuolaužų debesys vėliau susitelkė į Mėnulį. Šis įvykis tapo vienu svarbiausių lūžių mūsų planetos istorijoje.

Dešimtmečius mokslininkai bandė suprasti, kas buvo tas paslaptingas objektas, pavadintas „Teja“. Klausimų kėlė ne tik jo dydis, bet ir kilmė, nes smūgis pakeitė visą ankstyvosios Saulės sistemos raidą. Dabar atsiranda vis daugiau požymių, kad ši mįslė pagaliau pradeda aiškėti.

Naujausi tyrimai siūlo atsakymus, kurie gali perrašyti mūsų supratimą apie tai, kaip gimė artimiausias dangaus kaimynas. Jie remiasi detaliu cheminių pėdsakų palyginimu tarp Žemės ir Mėnulio medžiagos. Būtent šie pėdsakai leidžia atkurti seniai išnykusio kūno istoriją.

Izotopų žinutė apie smūgį

Makso Planko instituto ir Čikagos universiteto komanda pritaikė naują geležies izotopų analizės metodą. Pirmą kartą ši technika buvo panaudota siekiant nustatyti „Tejos“ kilmę ir patikrinti senas hipotezes. Rezultatai pasirodė tokie įtikinami, kad iškart patraukė plačios mokslo bendruomenės dėmesį.

Tyrimui buvo lyginamos Mėnulio uolienos, pargabentos Apolo misijų, ir Žemės mėginiai. Paaiškėjo, kad jų geležies izotopų sudėtis beveik nesiskiria, tarsi abi kilusios iš tos pačios medžiagos. Tai patvirtino ankstesnes užuominas iš kitų elementų, bet kartu sukėlė naują galvosūkį.

Atkurti pradinį Tejos veidą sunku, nes po smūgio jos medžiaga labai tiksliai susimaišė su Žemės mantija. Todėl tyrėjai ėmėsi savotiškos atbulinės rekonstrukcijos, bandydami iš mišinio atsekti pirminius komponentus. Šis žingsnis atvėrė kelią platesniam elementų rinkiniui.

Kiti elementai ir planetų formavimasis

Be geležies, buvo nagrinėti chromo, molibdeno ir cirkonio izotopai. Šie elementai skirtingai traukia metalą ir todėl planetų viduje pasiskirsto nevienodomis proporcijomis. Tokie skirtumai padėjo susidėlioti tikėtinus ankstyvosios Žemės ir Tejos sudėties scenarijus.

Kiekvienas elementas tarsi pasakoja savą istorijos dalį apie kūnų augimą Saulės sistemoje. Įdomu ir tai, kad šis pasiskirstymas leidžia suprasti, kodėl tokie metalai kaip auksas yra reti plutoje. Jie linkę kauptis planetų branduoliuose, todėl paviršiuje randami tik nedideliais kiekiais.

Kosminė kaimynystė

Skaičiavimai rodo, kad ir Žemė, ir „Teja“ daugiausia susidarė iš vidinės Saulės sistemos medžiagos. Dar daugiau, tikėtina, kad „Teja“ gimė net arčiau Saulės nei mūsų planeta. Vadinasi, jos ir Žemės keliai buvo artimi jau nuo pat pradžių.

Tai leidžia ankstyvąją Žemę matyti kaip mišrų skirtingų meteoritų tipų darinį, o „Teją“ kaip kūną su papildoma, iki šiol nepažinta medžiaga. Toks vaizdas sufleruoja, kad vidinė Saulės sistema buvo kur kas dinamiškesnė ir sudėtingesnė nei manyta. Vis dėlto lieka klausimas, kas privertė šiuos kaimynus susidurti ir kokios dar jėgos formavo mūsų kosminę aplinką.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Sveikata ir grožis

Kaip dėvėti vyrišką liemenę? Kokį modelį rinktis pavasariui?

Džiuljeta Vėbrė
2026-03-30
Maistas

„IKI“ siūlo kainas, kurios verčia itin skubėti: kas dels, gali labai pasigailėti prieš pat Velykas

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-30
woman holding man and toddler hands during daytime
Įdomybės

Ministerijos planas kelia diskusijas: suma įspūdinga, bet ar rezultatai pateisins lūkesčius

2026-03-30
Technologijos

„Samsung“ atnaujinimas keičia žaidimo taisykles: „AirDrop“ pasiekia „Galaxy“ telefonus

Jonas Vainius
2026-03-30
Sodas ir daržas

Efektyvus sėklų paruošimas namuose: sužinokite, kaip pagreitinti dygimą nenaudojant chemijos

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-30
Kultūra

Medienos pelenai vyšnioms: sodininkų patarimai, kada ir kaip naudoti geresniam derliui

Ana Januliavičienė
2026-03-30

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up