Mokslininkams pavyko išspręsti paslaptį, kuri daugiau nei 85 mln. metų slypėjo dinozaurų kiaušiniuose. Pirmą kartą pasaulyje šių fosilijų datos buvo nustatomos tiesiogiai, naudojant urano ir švino (U-Pb) metodą.
Tai suteikė tikslias chronologines ribas ir padėjo suprasti, kaip klimato pokyčiai galėjo paveikti dinozaurų raidą bei išnykimą. Atrasti kiaušiniai priklauso vėlyvajai Kreidos epochai, laikotarpiui, kai Žemėje siautė vulkaniniai išsiveržimai, vyko deguonies trūkumas vandenynuose ir masiniai išmirimai.
Dėl šių procesų dinozaurų pasaulis susidūrė su dideliais iššūkiais, o išlikę kiaušiniai tapo vertingais įrodymais apie klimato kaitą bei gyvybės prisitaikymo mechanizmus.
„Qinglongshan“, tai nacionalinė kiaušinių saugykla
Kiaušiniai buvo aptikti „Qinglongshan“ (Žaliojo drakono kalno) vietovėje, Yunyang baseine, centrinėje Kinijoje. Čia įkurtas pirmasis nacionalinis rezervatas, skirtas dinozaurų kiaušinių fosilijoms.
Iš viso šioje teritorijoje aptikta daugiau nei 3 000 kiaušinių, dauguma jų beveik nepažeisti, išsaugoti smėlio ar brekčių sluoksniuose. Šio tyrimo objektu tapo kalcito užpildytas kiaušinis iš 28 vienetų sankaupos.
Mokslininkai pritaikė modernią lazerinę analizę, tai išgarino karbonato mineralus ir matavo urano bei švino atomų santykį masės spektrometru. Kadangi uranas nuolat virsta švinu pastoviu greičiu, tai tapo tarsi atominiu laikrodžiu, padėjusiu apskaičiuoti tikslų fosilijos amžių.
Aiškesnė dinozaurų laiko juosta
Rezultatai parodė, kad kiaušiniai buvo padėti prieš maždaug 85 mln. metų, leidžiant kelių milijonų metų paklaidą. Tai pirmasis patikimai datuotas kiaušinių radinys „Qinglongshan“ vietovėje. Iki šiol mokslininkai kiaušinius datuodavo netiesiogiai, pagal uolienas ar pelenų sluoksnius, bet tokie metodai dažnai klysdavo, nes galėjo būti senesni arba jaunesni už pačius kiaušinius.
Naujas metodas reiškia proveržį, nes dabar galima sudaryti pasaulinę dinozaurų kiaušinių chronologiją, paremta ne aplinkinėmis uolienomis, o pačiomis fosilijomis. Tai suteiks galimybę kur kas tiksliau atkurti jų gyvenimo laiką ir aplinkybes.
Klimato pokyčiai ir išlikimo kova
Kiaušiniai buvo padėti laikotarpiu, kai pasaulinė temperatūra jau buvo smarkiai nukritusi po Turono epochos atšilimo. Klimato vėsa galėjo turėti įtakos tam, kiek rūšių išliko, kiek kiaušinių buvo dedama ir kaip keitėsi jų struktūra.
Ypatinga „Dendroolithidae“ (dinozaurų kiaušinių šeima su porėtais lukštais) šeimos kiaušinių savybė yra neįprasta porėta lukšto struktūra. Manoma, kad tai buvo prisitaikymo prie vėstančio klimato bandymas. Tačiau tyrėjai neatmeta, kad ši adaptacija galėjo tapti „evoliucine aklaviete“, nes gyvūnai, padėję tokius kiaušinius, nesugebėjo išlikti.
Platesnė reikšmė mokslui
Visi tirti fragmentai patvirtino panašų amžių, o tai reiškia, kad metodas yra patikimas. Mokslininkai planuoja tirti daugiau kiaušinių iš kitų sluoksnių ir kaimyninių baseinų, kad sudarytų regioninę laiko juostą ir išsiaiškintų, kaip dinozaurai migravo.
Šis pasiekimas svarbus ne tik paleontologijai, bet ir klimato istorijos tyrimams. Kiaušiniai, kurie kadaise buvo tik sustingę radiniai, dabar tampa gyva istorijos dalimi, padedančia suprasti tiek dinozaurų išnykimą, tiek globalius aplinkos pokyčius vėlyvojoje Kreidos epochoje.
