Pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkis vis dažniau susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia ne rinkos pokyčiai, o gamtos kaprizai. Ūkininkai priversti prisitaikyti prie vis labiau svyruojančių oro sąlygų.
Praėjusių metų pavasaris tapo vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip greitai gali pasikeisti situacija. Iš pradžių vyravusi šiluma skatino ankstyvą augalų vegetaciją, tačiau netrukus ją pakeitė šalnos ir lietus.
Dabar atsakingos institucijos teigia, kad padėtis stabilizavosi. Dėl to svarstoma atsisakyti anksčiau įvestų išskirtinių priemonių, kurios buvo taikomos siekiant suvaldyti krizę.
„Žemės ūkio ministerija“ ketina siūlyti Vyriausybei atšaukti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl pavasarinių šalnų ir užsitęsusio lietingo laikotarpio. Ministerijos vertinimu, šių reiškinių sukelti padariniai jau pašalinti, o grėsmė sektoriui nebeaktuali. Tokiai pozicijai pritaria ir „Nacionalinis krizių valdymo centras“, kuris taip pat rekomendavo nutraukti ekstremaliąją padėtį.
Primintina, kad ekstremali situacija buvo paskelbta po itin kontrastingo pavasario. Po neįprastai šiltos balandžio antrosios pusės augalai pradėjo vegetuoti anksčiau nei įprastai, tačiau vėliau sekęs staigus atšalimas padarė didelę žalą. Ypač nukentėjo sodai ir uogynai, kuriuose augalai jau buvo pradėję žydėti ar net formuoti vaisius.
Siekiant sušvelninti nuostolius, sodų ir uogų augintojams buvo skirta 3,3 milijono eurų parama. Iš šios sumos 1,1 milijono eurų skyrė „Europos Komisija“, o likusi dalis buvo finansuota iš nacionalinių lėšų. Vis dėlto kompensacijos padengė tik 22 proc. patirtos žalos, todėl nemaža finansinė našta liko ūkininkams.
Nors oficialiai teigiama, kad situacija suvaldyta, reali ūkių padėtis gali skirtis. Kai kurie ūkiai greičiau atsitiesė, kiti vis dar jaučia praėjusių metų pasekmes. Tokie klimato svyravimai rodo, kad žemės ūkis išlieka labai priklausomas nuo gamtos sąlygų.
Ekstremalios situacijos atšaukimas žymi perėjimą prie įprasto valdymo režimo, tačiau kartu primena, kad panašūs išbandymai gali pasikartoti. Todėl ateityje vis daugiau dėmesio gali būti skiriama prevencijai ir atsparumo didinimui.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
