Tvarkant sodą ar sklypą neretai tenka atsisveikinti su senais, pažeistais ar ligotais medžiais. Vis dėlto nupjovus kamieną darbai ne visuomet baigiasi: paliktas kelmas dažnai ima leisti naujas atžalas, kurios greitai virsta papildomu rūpesčiu.
Idealiu atveju kelmą geriausia pašalinti iš karto. Tačiau praktikoje tai ne visuomet įmanoma: kelmų rovimas technika kainuoja, o rankinis šaknų kasimas reikalauja daug laiko ir fizinių pastangų. Dėl to kelmai dažnai paliekami natūraliai irti.
Visgi kai kuriais atvejais vietoje lėto irimo pasirodo netikėtas gyvybingumas. Nupjautas medis bando atsinaujinti, nes jo šaknų sistema tebėra gyva: ji sugeria vandenį bei maisto medžiagas ir skatina naujų ūglių augimą.
Dažniausiai atželia lapuočių medžių kelmai. Ypač tuo pasižymi gluosniai, tuopos, robinijos, taip pat kai kurie vaismedžiai, turintys stiprias ir giliai išsišakojusias šaknis. Atžalų tikimybė dar labiau padidėja, jei po kirtimo kelmas nebuvo apsaugotas ar apdorotas.
Patikimiausias būdas galutinai išspręsti problemą – pašalinti kelmą kartu su šaknų sistema. Tai galima patikėti specialistams arba atlikti savarankiškai, tačiau ne visiems toks sprendimas yra realus ar patogus.
Jei kelmo pašalinti nėra galimybės, verta sutelkti dėmesį į atžalų slopinimą. Vienas paprasčiausių metodų – nuolatinis jų kirpimas: ūglius reikia pašalinti kuo arčiau žemės ar kelmo vos tik jiems pasirodžius.
Reguliariai šalinamos atžalos ilgainiui silpnina šaknų sistemą. Nors pradžioje ūgliai gali dygti gausiai, su kiekvienu sezonu jų turėtų mažėti, kol galiausiai kelmas praras gyvybingumą.
Kitas veiksmingas būdas – kelmo ir aplinkinio ploto uždengimas. Tam tinka tamsi plėvelė, tentas arba storas mulčio sluoksnis iš žievės, šiaudų ar pjuvenų. Be šviesos ir ribojant oro patekimą atžalos palaipsniui nusilpsta ir nunyksta.
Galima pasitelkti ir natūralią konkurenciją. Šalia kelmo pasodinti stiprūs, greitai augantys krūmai konkuruos dėl vandens ir maisto medžiagų, todėl atžaloms bus sunkiau įsitvirtinti.
Visi šie metodai reikalauja laiko ir kantrybės. Dažniausiai apčiuopiami rezultatai pasimato tik po kelių sezonų, todėl svarbiausia – nuoseklumas ir pastovumas.
Kraštutiniu atveju galima griebtis cheminių priemonių, tačiau jas būtina naudoti itin atsargiai. Herbicidai gali paveikti ne tik kelmą, bet ir aplinkinius augalus bei dirvožemį, todėl prieš naudojimą reikia atidžiai perskaityti instrukcijas ir laikytis nurodymų.
Dirbant su cheminėmis priemonėmis būtina pasirūpinti apsauga: mūvėti pirštines, dėvėti tinkamus drabužius, naudoti apsauginius akinius ir kaukę. Atsakingas požiūris padės apsaugoti tiek sodą, tiek jūsų sveikatą.
