Nors augančias išlaidas maistui ir toliau jaučia didžioji dalis Lietuvos gyventojų, savo apsipirkimo įpročius jie yra priversti keisti rečiau, rodo kasmetinė „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Pasak ekspertų, pirkėjai prisitaiko prie naujų kainų bei daugiau dėmesio skiria pirkinių krepšelio planavimui.
Kad mėnesio išlaidos maistui stipriai išaugo ir dėl to turi atsisakyti daugelio įprastų pirkinių, nurodė 13 proc. respondentų, 13 proc. punktų mažiau nei praėjusiais metais. 28 proc. apklaustųjų teigė, kad jų išlaidos maistui šiek tiek padidėjo, todėl riboja kai kuriuos pirkinius. Pernai taip nurodė 25 proc. gyventojų.
56 proc. apklaustųjų teigė, kad jų išlaidos maistui labai nepasikeitė arba šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar gali leisti sau viską, kaip ir anksčiau. 2024 m. lapkritį taip nurodė 33 proc. gyventojų, arba 23 proc. punktais mažiau nei šiemet.
Labiausiai padidėjusias išlaidas maistui nurodė jaučiantys 18–39 m. amžiaus grupės respondentai (36 proc.). Išlaidų sumažėjimo nepajautė vos 4 proc. visų respondentų, 1 proc. punktu daugiau nei praėjusiais metais.
Palyginimui, Latvijoje atlikta analogiška apklausa parodė, kad net 55 proc. gyventojų yra priversti atsisakyti daugelio maisto produktų ar kai kuriuos pirkinius riboti. 41 proc. šalies gyventojų nurodė, kad jų išlaidos maistui labai nepasikeitė arba šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar gali leisti sau viską, kaip ir anksčiau. Tik 3 proc. teigė, jog jų išlaidos maistui sumažėjo.
„Nors bendras maisto kainų augimas Lietuvoje vis dar išlieka sąlyginai aukštas, gyventojų dalis, kuriai tenka smarkiai riboti vartojimą, sumažėjo. Prie to prisidėjo ir šiemet jaučiamas reikšmingas gyventojų perkamosios galios atsigavimas, kuriam įtakos turi infliaciją lenkiantis atlyginimų augimas bei sumažėjusios paskolų palūkanos. Dalis namų ūkių taip pat prisitaikė prie kainų pokyčių ir atsakingiau valdo savo išlaidas“, – teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Šias tendencijas patvirtina ir Europos Komisijos apklausos – Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas 2025 m. spalį buvo bene geriausia istorijoje bei tokia pat gera kaip ir prieš pasaulinę finansų krizę.
Gyventojai labiau planuoja pirkinius
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų spalį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis augimas sudarė 5 proc. Tai 1 proc. punkto didesnis augimas nei visų vartojimo prekių ir paslaugų.
Nors pastaruoju metu bendras maisto produktų kainų augimo tempas kiek sulėtėjo, žymesnis pagrindinių prekių – mėsos, pieno produktų – brangimas labiausiai ir lėmė gyventojų jaučiamas padidėjusias išlaidas, pastebi R. Narė.
VDA duomenimis, labiausiai per metus pabrango kava, arbata, kakava (15,6 proc.); cukrus, šokoladas, uogienės (8,3 proc.); pienas, sūris ir kiaušiniai (6 proc.), o lėčiausiai kainos kilo duonos bei grūdų produktų (2,2 proc.) ir daržovių segmente (1,8 proc.).
„Remiantis duomenimis, tarp visų maisto produktų kategorijų nėra nė vieno segmento, kur per metus kainos būtų sumažėjusios. Tai verčia pirkėjus dažniau lyginti panašių produktų kainas ar jų nusipirkti tik akcijų metu. Galima daryti išvadą, kad pirkėjai tapo racionalesni ir labiau vertina kainos ir kokybės santykį“, – sako ji.
Anot ekspertės, jaunesni gyventojai, ypač 18–39 metų amžiaus grupėje, jautriau reaguoja į kainų pokyčius, nes jų biudžete maisto išlaidos sudaro didesnę dalį. Tuo metu vyresnių gyventojų įpročiai labiau stabilūs – jie dažniau renkasi pigesnius prekių ženklus ar planuoja pirkinius iš anksto.
„Norint sutaupyti, svarbiausia planuoti. Rekomenduojama iš anksto sudaryti bent kelių dienų pirkinių sąrašą, vengti spontaniškų pirkimų, dažniau tikrinti akcijų pasiūlymus, taip pat verta palyginti kainas tarp skirtingų parduotuvių ar e. prekybos platformų. Taip planuojant apsipirkimus per mėnesį išlaidas maistui galima sumažinti net 10–15 proc.“, – pataria R. Narė.
