Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių sąmoningai mažina mėsos vartojimą arba visiškai jos atsisako. Priežastys labai įvairios: rūpinimasis sveikata, noras sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, etiniai motyvai ar tiesiog siekis paįvairinti mitybą.
Tačiau dažnai pamirštama, kad toks pokytis veikia ne tik tai, kas atsiduria lėkštėje, bet ir visą organizmą – nuo žarnyno mikrobiotos iki imuninės sistemos bei skonio receptorių. Tinkamai suplanuota mityba be mėsos gali būti palanki sveikatai, tačiau neapgalvotas jos atsisakymas gali lemti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta su kūnu, kai iš raciono išbraukiama mėsa.
Atsisakius mėsos, pirmiausia pakinta kasdieniai įpročiai: kitaip planuojamas pirkinių krepšelis, daugiau dėmesio skiriama įvairesniam meniu, atsiranda poreikis ieškoti naujų augalinės kilmės baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinių.
Jeigu mėsos vengsite ilgiau nei kelias dienas, organizmas pradės reaguoti taip, kaip ne visada galima paaiškinti vien valios pastangomis ar susiformavusia rutina. Maždaug po mėnesio gali pasikeisti skonio receptorių jautrumas ir apetitas – mėsos nebenorėsite taip, kaip anksčiau, arba, priešingai, kurį laiką jausite stipresnį jos poreikį.
Tyrimai rodo, kad laikinas mėsos atsisakymas gali pakeisti požiūrį į šį produktą ir net sumažinti norą jį vartoti. Pastebėta, kad kuo nuoseklesnis ir ilgesnis yra mėsos ribojimas, tuo labiau stiprėja tam tikros neigiamos emocinės ar fiziologinės reakcijos į ją – pavyzdžiui, atsiranda šleikštulys ar vidinis pasipriešinimas mėsos vartojimui.
Kaip keičiasi organizmas ir kokie simptomai gali pasireikšti?
Viena pirmųjų pokyčius patiriančių sistemų – virškinimo traktas. Jau po kelių dienų pradeda keistis žarnyno mikrobiota: ima gausėti bakterijų, kurios geriau klesti vartojant daugiau skaidulų, o ne gyvūninės kilmės baltymų.
Tai gali pagerinti žarnyno būklę ir sumažinti tam tikrų su mėsos vartojimu siejamų bakterijų sukeltus uždegiminius procesus. Dėl didesnio skaidulų kiekio racione dažnai pagerėja žarnyno peristaltika, rečiau pasitaiko vidurių užkietėjimo epizodų.
Didele daliai žmonių, kurie mėsą pakeičia daržovėmis, ankštiniais, grūdiniais produktais ir kitais skaidulų turtingais maisto produktais, būdingas ir natūralus svorio mažėjimas. Tokie produktai suteikia ilgesnį sotumo jausmą, nors kalorijų gaunama mažiau, todėl sumažėja ir bendras suvartojamų kalorijų kiekis.
Gerai suplanuota vegetariška ar veganiška mityba dažnai siejama su mažesniu kraujospūdžiu, geresne gliukozės apykaita ir sumažėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Vis dėlto šie privalumai pasireiškia tik tuomet, kai racione dominuoja visavertis, mažai perdirbtas, maistingas maistas, o ne pusfabrikačiai ir stipriai perdirbti produktai.
Poveikis imuninei sistemai
Imuninė sistema taip pat jautriai reaguoja į mitybos pokyčius. Trumpalaikės veganiškos dietos, kuriose gausu daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų, gali sumažinti lėtinio uždegimo lygį ir sustiprinti organizmo antivirusinį atsaką.
Tačiau vien mėsos atsisakymas savaime nėra sveikatos garantas. Jei vietoj natūralių mėsos produktų dažniau renkatės stipriai perdirbtus, daug druskos, sočiųjų riebalų, cukraus ir įvairių priedų turinčius pakaitalus, didelė dalis potencialios naudos gali būti prarasta.
Ilgalaikė mityba be mėsos reikalauja atidaus planavimo, kad netrūktų tam tikrų maistinių medžiagų – ypač vitamino B12, geležies ir omega-3 riebalų rūgščių. Šias medžiagas būtina gauti iš kitų maisto šaltinių arba papildų, kad būtų išvengta trūkumo, kuris gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, koncentracijos sumažėjimu, odos, plaukų ir nagų būklės pablogėjimu.
Nemažai reikšmės turi ir psichologiniai veiksniai. Kai kurie žmonės, ilgiau vengdami mėsos, pastebi, kad jų apetitas mėsos produktams smarkiai sumažėja, kiti – kad periodiškai jis suintensyvėja. Tai susiję ne tik su pasikeitusiais įpročiais, bet ir su emociniais bei kultūriniais ryšiais, kuriuos turime su maistu.
