Atsisakymas mėsos daugeliui prasideda kaip sąmoningas sprendimas – dėl sveikatos, etikos ar smalsumo. Tačiau mažai kas susimąsto, kad atsisakymas mėsos organizme pradeda pokyčius ne tik virškinime ar svoryje, bet ir ląsteliniame lygmenyje. Mokslininkai pabrėžia, jog kūnas į tokius pokyčius reaguoja greičiau, nei daugelis tikisi, o kai kurie procesai tampa negrįžtami net ir po trumpo laikotarpio.
Vos kelioms dienoms išbraukus mėsą iš raciono, keičiasi ne tik pirkinių krepšelis, bet ir kasdieniai įpročiai. Maisto pasirinkimas tampa sąmoningesnis, o meniu reikalauja daugiau planavimo. Praėjus maždaug mėnesiui, ima keistis ir skonio pojūčiai – tai patvirtina ir moksliniai tyrimai.
PubMed publikuotas tyrimas parodė, kad net trumpalaikis mėsos atsisakymas gali pakeisti žmonių požiūrį į jos skonį. Oksfordo universiteto tyrėja Eliza Becker teigia, kad kuo ilgiau ir nuosekliau žmonės vengia mėsos, tuo stipresnis tampa natūralus pasibjaurėjimas ja. Kitaip tariant, organizmas persiprogramuoja.
Kokie fiziniai simptomai pasireiškia pirmiausia
Pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi virškinimo sistemoje. Per kelias dienas žarnyno mikrobiota pradeda keistis – ima dominuoti bakterijos, kurios geriau skaido skaidulas, o ne gyvūninės kilmės baltymus. Tai gali pagerinti žarnyno veiklą ir sumažinti uždegiminius procesus.
Taip pat dažnas reiškinys – svorio mažėjimas. Augaliniai produktai, turintys daug skaidulų, suteikia sotumo jausmą, tačiau kartu suvartojama mažiau kalorijų. Tyrimai rodo, kad vegetarams ir veganams būdingas žemesnis cholesterolio lygis, geresnė cukraus kontrolė kraujyje ir mažesnis kraujospūdis.
Kaip atsisakymas mėsos veikia imuninę sistemą
Pokyčius pajunta ir imuninė sistema. Trumpalaikės veganiškos dietos siejamos su mažesniu uždegimu ir stipresniu antivirusiniu atsaku. Vis dėlto specialistai įspėja – atsisakymas mėsos savaime negarantuoja geresnės sveikatos.
Jei mėsa pakeičiama itin perdirbtais augaliniais produktais, nauda gali išnykti. Be to, ilgalaikė mityba be mėsos reikalauja ypatingo dėmesio vitaminui B12, geležiai, baltymams ir omega-3 riebalų rūgštims.
Kodėl keičiasi noras valgyti mėsą
Lankasterio universiteto dėstytojas Jaredas Piazza aiškina, kad laikui bėgant atsisakymas mėsos gali arba visiškai sumažinti potraukį jai, arba, priešingai, jį sustiprinti – viskas priklauso nuo individualios patirties ir nuoseklumo. Tai dar kartą įrodo, kad mitybos pokyčiai veikia ne tik kūną, bet ir psichologiją.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
