Nors dažnai kartojama, kad didžiosios metų šventės turėtų atnešti vien džiaugsmą ir jaukų laiką su šeima, daliai paauglių tai – visai kitokia patirtis. Jie gali išgyventi nerimą, liūdesį, pyktį ar patirti dažnesnius konfliktus su tėvais. Kodėl taip nutinka, kaip suaugusieji turėtų į tai reaguoti ir koks paauglio elgesys tampa signalu sunerimti, pasakoja SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos specialistė Roberta Butkevičiūtė.
Pasak specialistės, paaugliai šventiniu laikotarpiu gali jaustis kitaip nei įprastai dėl kelių svarbių priežasčių.
Pirmiausia įtampą kelia visuomenėje ir socialiniuose tinkluose kuriamas idealių švenčių vaizdinys – tai pristatoma kaip laimingiausias metų laikas, kai visi turėtų būti kartu ir džiaugtis vieni kitais. Susidūrus su kitokia realybe, paaugliams gali kilti sumaištis.
„Jeigu nuolat girdime, kad per šventes turime jaustis idealiai, bet dėl įvairių priežasčių taip nėra, natūralu, kad kyla liūdesys, pasimetimas, net pyktis ant savęs – kodėl aš kitoks? Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose dažniausiai matome tik pozityvų turinį ir nesąmoningai su juo lyginamės. Tačiau realiose šeimose vyksta daug kas – skyrybos, finansiniai sunkumai, ligos, netektys. Tokiame fone patikėti iškreiptu „tobulų švenčių“ vaizdu ir pasijausti nepakankamu yra labai lengva“, – aiškina R. Butkevičiūtė.
Antra, šventės sutampa su mokyklinėmis atostogomis, todėl paaugliai iškrenta iš jiems įprastos dienos struktūros.
„Jaunimas turi daugiau laisvo laiko, dingsta įprasti įpročiai ir rutina, o tai taip pat gali stipriai paveikti jų emocinę būseną“, – priduria specialistė.
Konfliktai per šventes: skirtingi lūkesčiai ir didesnis jautrumas
Kalbėdama apie konfliktų tarp tėvų ir paauglių priežastis, R. Butkevičiūtė pabrėžia, kad dažniausiai susiduria skirtingi lūkesčiai – tiek dėl švenčių planų, tiek dėl laiko, kurį reikėtų praleisti kartu.
„Kalbu ne vien apie šventinę dieną, bet ir apie visą laikotarpį aplink ją. Suaugusieji dažnai būna iš anksto nusprendę: tada važiuosime pas vienus artimuosius, paskui – pas kitus, dovanas atidarysime tą dieną ir tokiu metu. Tačiau paaugliams gali atrodyti kitaip. Gal jie norėtų trumpiau sėdėti prie šventinio stalo ir dalį dienos ar vakaro praleisti su draugais, atskirai nuo šeimos?“ – sako ji.
Pasak specialistės, retas jaunuolis nori visą laiką būti tik su tėvais, todėl svarbu juos įtraukti į švenčių planavimą: klausti, ką ir kada jie norėtų veikti, kokie pasiūlymai jiems priimtini. Suaugusieji turėtų inicijuoti šį pokalbį ir išlikti lankstūs.
Daugiau erdvės ir ramios reakcijos
R. Butkevičiūtė pabrėžia, kad šventiniu laikotarpiu itin svarbu paaugliams suteikti daugiau asmeninės erdvės.
„Svarbiausia, kad tėvai tokio poreikio nepriimtų asmeniškai – tai nereiškia, kad sūnus ar dukra jūsų nemyli. Reaguoti reikėtų ramiai: pasakyti, kad matote, jog jis ar ji nori pabūti vienas, ir patikinti, kad, prireikus, visada esate šalia. Nebandykite iš karto „pulti“ klausinėti, kas nutiko. Tas pats galioja ir konfliktams – jų neeskaluokite. Pirmiausia leiskite visiems nusiraminti, o vėliau švelniai pradėkite pokalbį, parodydami, kad jums rūpi vaiko savijauta“, – aiškina specialistė.
Paauglių ribų testavimas per šventes
Kitas svarbus aspektas – paaugliams būdingas ribų testavimas, kuris per šventes gali paaštrėti, ypač jei šeimos santykiai nėra stabilūs.
„Paaugliai gali pradėti ignoruoti anksčiau sutartas taisykles ar reikalavimus, elgtis rizikingai. Tai gali peraugti ir į kraštutines situacijas – pabėgimą iš namų, psichoaktyvių medžiagų vartojimą su draugais ir pan. Susidūrus su tuo, svarbu reaguoti iš karto, bet be panikos. Įvardykite savo pastebėjimus, iš naujo nubrėžkite ribas, priminkite susitarimus ir paklauskite paties jaunuolio: „Kaip manai, ką galėtume šioje situacijoje padaryti?“ Tai leidžia jam pajusti, kad jis jau nebe vaikas, o jo nuomonė namuose yra svarbi“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Kada elgesys – įprastas, o kada reikia pagalbos?
Nors paauglystei būdingi nuotaikų svyravimai ir užsidarymas savyje, tėvai dažnai klausia, kada tai dar natūralu, o kada – ženklas, kad būtina rimtesnė pagalba.
„Paauglius geriausiai pažįsta jų tėvai. Jei pastebite savo vaikui visiškai nebūdingą elgesį, tai jau gali būti signalas susirūpinti. Jeigu užsidarymas tęsiasi gerokai ilgiau nei kelias švenčių dienas, jei paauglys beveik nebendrauja, ilgą laiką yra labai irzlus ar piktas, aiškiai keičiasi nuotaika, o elgesys tampa vis labiau pavojingas ir rizikingas, tai ženklas kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako R. Butkevičiūtė.
Kiekvienas jausmas – svarbus
Kalbėdama apie tai, kaip tėvai galėtų padėti savo paaugliams, specialistė išskiria kelis dalykus.
„Dažnai raginu tėvus atsigręžti į savo paauglystę ir prisiminti, kaip jie patys jausdavosi šeimos susibūrimuose ar kelias dienas važinėdami nuo vieno šventinio stalo prie kito, kur vis atsiranda kas nors, užduodantis nepatogų klausimą. Todėl svarbiausia – tėvų palaikymas ir įsiklausymas. Nespauskite ir nekritikuokite, suteikite galimybę rinktis, kvieskite vaikus kartu planuoti šventes ir įtraukite juos į šį procesą – tai palengvins visų kasdienybę“, – pataria ji.
Paaugliams R. Butkevičiūtė primena, kad visos emocijos yra natūralios ir priimtinos.
„Normalu jausti ir džiaugsmą, ir pyktį, ir liūdesį. Mes negalime ir neturime visada būti linksmi, nors kartais taip atrodo, žiūrint į išmaniojo telefono ekraną. Nesigėdykite pasakyti, kad norite pabūti vieni, tačiau labai svarbu turėti bent vieną saugų suaugusį žmogų, su kuriuo galite atvirai pasikalbėti. Visas emocijas „nešiotis“ vienam gali būti labai sunku“, – pabrėžia specialistė.
Jei tokio žmogaus aplinkoje nėra arba aplinka atrodo nesaugi, ji ragina nebijoti kreiptis pagalbos – skambinti emocinės paramos linijoms ar ieškoti kitų pagalbos formų. Yra daug specialistų, galinčių suprasti jaunuolį ir pasiūlyti reikalingą pagalbą jam ir jo šeimai.
Šventės – kaip santykių testas
Pasak R. Butkevičiūtės, šventiniu laikotarpiu įvykę nutikimai dažnai tampa svarbia medžiaga darbui MDFT programoje.
„Šventes galima laikyti savotišku testu, atskleidžiančiu tėvų ir paauglio santykių dinamiką – kas veikia, kas neveikia, kokios taisyklės galioja, kaip brėžiamos ribos, kokie konfliktai kyla. Po švenčių šeimos dažnai nori aptarti konkrečius įvykius: tarsi „padėti ant stalo“ situaciją ir pasižiūrėti, kaip reagavo tėvai, kokia buvo paauglio reakcija, kokį sprendimą pavyko ar nepavyko priimti. Net ir nemalonūs nutikimai gali tapti gera proga iš naujo pažvelgti į šeimos santykius“, – apibendrina specialistė.
