Šiaurės jūra, dalis Atlanto vandenyno, slepia ne vieną geologinę paslaptį. Šalia Didžiosios Britanijos krantų, giliai po vandeniu, mokslininkai aptiko didžiulį įdubimą, kuris daugiau nei du dešimtmečius kėlė daugybę klausimų.
Ši struktūra, pavadinta Silverpit krateriu, ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių mįslių šio regiono geologijoje. Kraterį pirmą kartą užfiksavo 2002 metais, kai buvo analizuojami seisminiai duomenys ieškant naftos telkinių.
Nors jo skersmuo siekia apie 2,5 kilometro, paviršiuje jo nesimato, nes struktūrą dengia storiausi nuosėdų sluoksniai. Mokslininkai iš karto ėmėsi diskusijų dėl jo kilmės, ar tai vidinių geologinių procesų rezultatas, ar meteoro smūgio pėdsakas.
Vienas iš argumentų, palaikančių kosminės kilmės hipotezę, buvo kraterio amžius. Jo susidarymas buvo siejamas net su dinozaurų išnykimo laikotarpiu, kai į Žemę galėjo kristi keli asteroidai. Jei ši teorija būtų pasitvirtinusi, Silverpit galėjo būti dar vienas įrodymas, kad planeta patyrė daugybę smūgių.
Įrodymai apie asteroido smūgį
Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, atnešė aiškesnių atsakymų. Mokslininkai, pasitelkę trimačius seisminius vaizdus, uolienų analizę ir kompiuterines simuliacijas, nustatė, kad Silverpit iš tiesų yra smūginės kilmės krateris. Tai reiškia, kad jis susiformavo po asteroido atsitrenkimo į Žemę.
Skaičiavimai rodo, kad prieš 43 – 46 mln. metų į šią vietą rėžėsi maždaug 120 metrų skersmens kosminis kūnas, sveriantis apie 2 mln. tonų. Smūgis buvo mažesnis nei tas, kuris nulėmė dinozaurų išnykimą, tačiau vis tiek paliko ryškų pėdsaką tiek geologijoje, tiek regiono istorijoje.
Seisminiai duomenys atskleidė būdingas struktūros detales, tai centrinį iškilimą, žiedinę fosą ir smulkesnius antrinius kraterius. Tai klasikiniai smūginių struktūrų požymiai, kuriuos patvirtino ir rasti mineralai, susidarantys tik itin stiprių susidūrimų metu.
Išskirtinė struktūra po vandeniu
Silverpit krateris išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir būklės išsaugojimu. Po vandeniu tokios struktūros aptinkamos itin retai, nes dažniausiai jas sunaikina erozija ar tektoniniai procesai. Tai daro šį atradimą ypač reikšmingą geologijai.
Be to, tyrėjai aptiko įrodymų, kad smūgis sukėlė milžinišką cunamį, kuris pakeitė šio regiono kraštovaizdį. Tai leidžia geriau suprasti, kokį poveikį turėjo net ir palyginti nedideli kosminių kūnų susidūrimai.
Šis atradimas užbaigia ilgametę diskusiją dėl Silverpit kilmės. Mokslininkai pabrėžia, kad tai vienas iš nedaugelio taip gerai išlikusių smūginių kraterių Žemėje. Jo tyrimas padės ne tik suprasti mūsų planetos praeitį, bet ir pasiruošti galimiems ateities susidūrimams su asteroidais.
