Pripildant automobilį kuru yra mokama už kiekvieną mililitrą, kuris praeina pro degalinės skaitiklį. Tačiau nedidelė jo dalis pasilieka žarnoje ir nepasiekia bako. Tai kelia klausimų, ar vairuotojai nėra nuolat nuostolingi ir ar sistema veikia sąžiningai.
Internete vis kartojasi diskusijos apie galimus nuostolius. Vairuotojams kyla abejonių, ar skaitiklis tiksliai rodo tikrąją į baką patenkančio kuro kiekį. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problema akivaizdi, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė.
Skaičiavimai rodo, kad žarnoje liekantis kuras priklauso nuo jos ilgio. Kuo ilgesnis vamzdis, tuo daugiau kuro jame lieka. Tai verčia kai kuriuos vairuotojus purtyti pistoletą iki paskutinio lašo, tačiau tokie veiksmai iš esmės neduoda jokios apčiuopiamos naudos.
Ar vairuotojai iš tiesų gauna mažiau kuro?
Pagal skaičiavimus trijų metrų žarnoje gali likti apie šeši šimtai mililitrų kuro. Ilgesni vamzdžiai sulaiko dar daugiau, kartais beveik litrą. Tai gali sudaryti įspūdį, kad vairuotojas nuolat permoka už kurą, kuris į baką nepatenka.
Tačiau yra viena svarbi detalė. Tik pradėjus pildyti baką, į jį pirmiausia patenka kuras, likęs žarnoje po ankstesnio vairuotojo. Tai reiškia, kad sistema veikia cikliškai ir nuostolis tarsi kompensuojasi savaime. Vairuotojas negauna mažiau kuro nei sumokėjo, nes gauna likutį nuo ankstesnio pildymo.
Palyginus su visa bako talpa, šis kiekis yra simbolinis. Penkiasdešimties litrų bake tai siekia tik maždaug vieną ar du procentus. Todėl įprastose Europos degalinėse ši problema praktiškai neturi realios įtakos.
Kodėl JAV situacija sudėtingesnė?
Jungtinėse Valstijose pildymo sistema kartais veikia kitaip. Vienas pistoletas gali tiekti kelis skirtingus benzino tipus. Tai lemia, kad pirmieji į baką patekę lašai gali būti ne tos rūšies, kurią pasirinko vairuotojas. Nors skirtumas paprastai nedidelis, tokia praktika kelia daugiau abejonių nei Europoje.
Europoje kiekvienas pistoletas skirtas vienam konkrečiam kuro tipui. Todėl rizika, kad į baką pateks netinkamas kuras, yra praktiškai neegzistuojanti. Tai leidžia sistemai veikti daug tiksliau ir patikimiau.
Nepaisant to, tiek Europoje, tiek JAV galioja griežtos reguliavimo taisyklės. Jos užtikrina, kad degalinės negali tyčia naudoti sistemų, kurios nuolat dirbtų vairuotojų nenaudai.
GUM paaiškinimas apie matavimo tikslumą
Lenkijos matavimo institucija pabrėžia, kad degalinėse naudojami skaitikliai privalo atitikti tikslius teisės aktų reikalavimus. Kiekvienas įrenginys turi būti periodiškai tikrinamas ir legalizuojamas. Tai užtikrina, kad matavimo paklaida neviršytų leistinų ribų.
Leistinas matavimo nuokrypis siekia pusę procento. Tai reiškia, kad pildant penkiasdešimt litrų galima tikėtis maždaug ketvirčio litro skirtumo. Nuokrypis gali būti ir vairuotojo naudai, ir degalinės, todėl sistemos veikimas nėra tendencingas.
Institucijos teigia, kad nuokrypiai turi išsilyginti per ilgą laiką. Degalinė negali sąmoningai nustatyti matuoklio taip, kad jis nuolat rodytų mažiau nei realiai tiekiamas kiekis.
Teiginiai, kad vairuotojai nuolat apgaudinėjami, neturi pagrindo. Kuro kiekio likutis žarnoje kompensuojasi iš ankstesnių pildymų, o matuoklių tikslumas užtikrinamas griežta kontrole. Nors nedideli nuokrypiai yra įmanomi, jie nėra sistemingi.
Degalinės matavimo įranga veikia pagal aiškius teisės reikalavimus, o bet kokie pažeidimai yra greitai aptinkami ir šalinami. Todėl vairuotojai gali pasitikėti, kad už savo pinigus gauna tiek kuro, kiek rodo skaitiklis.
