Kalėdiniai varpeliai mus lydi visur: miestų aikštėse, šventinėse dainose ir mėgstamuose filmuose. „Jingle Bells“, „Silver Bells“ ar „I Heard the Bells on Christmas Day“ – šias giesmes ir dainas daugelis niūniuojame kasmet, tačiau retai susimąstome, kokia iš tikrųjų yra varpelių istorija ir kaip jie tapo tokia svarbia kalėdinių tradicijų dalimi.
Manoma, kad žiemos metu skambinimo varpais tradicija kilo iš pagoniškų papročių – triukšmadariai (tarp jų ir varpai) buvo naudojami tam, kad išbaidytų piktąsias dvasias ilgiausiomis ir tamsiausiomis metų naktimis.
Vėliau ši tradicija smarkiai pakito: šiandien varpelių skambesys mums asocijuojasi su džiaugsmu, bendrystės jausmu ir švenčių pradžia. Nors varpų prasmė ir naudojimas laikui bėgant keitėsi, vienas dalykas išliko tas pats – žiemą varpai skamba jau nuo seniausių laikų ir yra neatsiejami nuo švenčių ir iškilmių.
Kalėdinių varpelių istorija
Nėra tiksliai žinoma, kada pirmą kartą žiemą pradėta skambinti varpeliais, tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad tai siejasi su pagoniškomis žiemos šventėmis. Tamsiuoju metų laiku žmonės naudodavo įvairius triukšmadarius – būgnus, barškučius ir varpus – siekdami atbaidyti blogąsias dvasias ir apsaugoti savo namus.
Laikui bėgant ši „tamsioji“ skambinimo prasmė buvo primiršta, o varpų skambesys tapo pramoga ir šventinio džiugesio dalimi. Varpai imti naudoti švenčių metu ir svarbiems įvykiams pranešti: jie skelbdavo pradžią pamaldų, ceremonijų, pranešdavo apie vestuves, mirtį ar garbingų svečių atvykimą.
Iki šiuolaikinių komunikacijos priemonių atsiradimo varpai buvo viena efektyviausių būdų greitai pranešti naujienas visam miesteliui ar kaimui – užteko, kad suskambėtų bažnyčios ar rotušės varpai, ir visi žinodavo, jog nutiko kas nors svarbaus.
Pasakojama, kad šventasis Patrikas, skleisdamos krikščionybę Airijoje, naudojo varpelius kaip ženklą savo pamokslų ir Mišių pradžiai. Iš čia kilo tradicija varpais skelbti bažnyčios pamaldų pradžią – ši tradicija išlikusi iki šiol.
Nors varpai skamba visus metus, būtent jų skambesys per Kalėdas labiausiai įsirėžęs į mūsų atmintį ir sukuria ypatingą šventinę nuotaiką.
Ką simbolizuoja kalėdiniai varpeliai?
Kalėdiniu laikotarpiu varpelių matome visur: jie puošia vainikus, eglutes, stalo dekoracijas, skamba kalėdinių giesmių metu, o mažučiai varpeliai vis dažniau tampa ir aprangos aksesuarais ar žaislais vaikams.
Nors varpeliai turi ilgą istoriją, griežto, vieno simbolinio apibrėžimo, kodėl būtent jie tapo tokia svarbia Kalėdų dalimi, nėra. Daug labiau tikėtina, kad prie to prisidėjo praktiškumas ir prieinamumas:
- varpeliai yra nebrangūs,
- lengvai nešiojami – juos paprasta pasiimti einant giedoti giesmių,
- gana garsūs, todėl juos lengva išgirsti net lauke ar bažnyčioje,
- jų skambesys asocijuojasi su džiaugsmu ir švente.
Dėl šių priežasčių varpeliai tapo puikiu pasirinkimu chorams, kalėdinių giesmių giedotojams ir bažnyčioms, kurios dažnai neturėdavo didelių biudžetų brangiems muzikos instrumentams.
Kodėl Kalėdų išvakarėse skamba varpai?
Varpai visus metus naudojami pranešti apie svarbius įvykius – jie kviečia žmones susirinkti, pradeda pamaldas, signalizuoja ypatingas progas. Nors varpeliai groja ir muzikoje, jų pagrindinė funkcija istorijoje visada buvo atkreipti dėmesį.
Krikščioniškose tradicijose varpai kviečia tikinčiuosius į bažnyčią. Anglikonų ir katalikų bažnyčiose krikščioniškoji diena tradiciškai prasidėdavo saulei nusileidus, o ne vidurnaktį, kaip esame įpratę šiandien.
Kalėdų išvakarėse pirmosios pamaldos po saulėlydžio laikomos pirmąja oficialia Kalėdų dienos pamalda. Būtent šią akimirką skambantys varpai ir yra gerai pažįstami Kalėdų išvakarėse – jie skelbia švenčių pradžią.
„Jingle Bells“ kilmė
„Jingle Bells“ šiandien laikoma viena žinomiausių kalėdinių dainų pasaulyje. Tačiau įdomu tai, kad iš pradžių ji nebuvo kalėdinė.
Daina buvo sukurta ir 1857 m. išleista JAV kaip Padėkos dienos daina, pavadinimu „One Horse Open Sleigh“ („Vieno arklio atviras rogių vežimas“). Joje aprašoma kelionė rogėmis per sniegą, žiemiškas peizažas ir linksmas pasivažinėjimas.
Dėl žiemos, sniego ir šventinės nuotaikos motyvų daina labai greitai imta sieti su Kalėdomis. Jau XIX a. šeštajame dešimtmetyje daugelis chorų ją dainuodavo per kalėdines šventes, ir ilgainiui „Jingle Bells“ tapo viena iš svarbiausių kalėdinių klasikų.
Šiandien dažniausiai dainuojamas tik pirmas posmas ir priedainis – kiti posmai kiek mažiau „šventiški“, nes juose pasakojama apie greitį, pasivažinėjimą ir net rogių avariją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kalėdinius varpelius
Kaip vadinami kalėdiniai varpeliai?
Kalėdų laikotarpiu dažniausiai sutinkame tris pagrindinius varpų tipus:
- Jingle bells / rogių varpeliai – maži, apvalūs, dažnai tvirtinami prie drabužių, žaislų, dekoracijų ar žirgų pakinktų. Jie skamba judant.
- Rankiniai choriniai varpeliai – tai rankoje laikomi varpai, kuriais groja chorai ir giesmininkai.
- Didieji bažnyčios varpai – esantys bokštuose ir skambantys per Kalėdas, pamaldų pradžią ar kitas iškilmes.
Kurią valandą skamba varpai Kalėdų išvakarėse?
Vieta ir laikas gali skirtis priklausomai nuo šalies, tradicijų ir bažnyčios, tačiau dažniausiai Kalėdų išvakarių varpai skamba vakare, po saulėlydžio, kviesdami tikinčiuosius į pirmąsias Kalėdų pamaldas.
2020 m., siekiant pasauliniu mastu sukurti bendrystės jausmą ir kovoti su vienišumu pandemijos metu, daugelyje šalių žmonės buvo kviečiami Kalėdų išvakarėse 18 val. išeiti prie namų su rankiniais varpeliais – taip simboliškai kartu pasitikti šventes.
Kokia buvo rogių varpelių paskirtis?
Rogių varpelių, t. y. ant arklio pakinktų ar rogių tvirtinamų varpelių, pirminė funkcija buvo įspėti aplinkinius, kad artėja arklio tempiamos rogės ar vežimas.
Žiemą, važiuojant rogėmis per sniegą, judėjimas būna beveik tylus, ypač tamsoje, rūke ar pūgoje. Tai galėjo kelti pavojų pėstiesiems ar kitiems vežimams. Skambantys varpeliai leisdavo žmonėms laiku pasitraukti ir išvengti susidūrimų. Tik vėliau šių varpelių skambesys imtas labiau sieti su šventine nuotaika ir Kalėdomis.
Ką mums sako kalėdiniai varpeliai?
Kalėdiniai varpeliai nuo seniausių laikų iki šiandien išgyveno ilgą ir įdomią kelionę. Kadaise jie buvo naudojami kaip triukšmadariai blogosioms dvasioms išbaidyti, vėliau – kaip svarbių žinių ir įvykių skelbėjai, o šiandien varpelių skambesys mums primena džiaugsmą, susitikimą su artimaisiais ir švenčių pradžią.
Skirtingose šalyse ir skirtingose religijose varpų tradicijos gali atrodyti įvairiai, tačiau visur išlieka bendra idėja: varpai suburia žmones ir skelbia, kad prasideda kažkas ypatingo.
Kai kitą kartą išgirsite skambant bažnyčios varpus per Kalėdų išvakares, prisiminkite, kad toks pats skambesys lydėjo žmones ir prieš šimtus metų – nuo pagoniškų triukšmadarių naktimis iki šiuolaikinių, džiugių kalėdinių tradicijų.
