Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Atskleista žmonių evoliucijos paslaptis: mūsų protėviai vaikščiojo stačiomis dar prieš nulipdami iš medžių
Mokslas

Atskleista žmonių evoliucijos paslaptis: mūsų protėviai vaikščiojo stačiomis dar prieš nulipdami iš medžių

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-10-12, 17:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą kada ir kodėl žmonijos protėviai pradėjo vaikščioti dviem kojomis. Ilgą laiką buvo manoma kad tai įvyko tik tuomet kai pasikeitus klimatui senovės miškai virto atviromis savanomis ir homininai buvo priversti leistis iš medžių tam kad galėtų ieškoti maisto bei prieglobsčio. 

Vis dėlto naujas tyrimas leidžia manyti kad mūsų gebėjimas vaikščioti stačiomis galėjo atsirasti dar tuomet kai protėviai daugiausia laiko praleisdavo medžių lajoje. Šį požiūrį iš esmės sustiprino Vokietijos Maxo Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas. Jie nagrinėjo šimpanzių elgesį Issos slėnyje Tanzanijoje. 

Ši vietovė yra savanų mozaika kurioje vyrauja atviros ir sausos giraitės labai panašios į buvusias senovės homininų buveines. Šimpanzės šiose vietose gyvena itin sudėtingomis sąlygomis kur daugiau kaip septyniasdešimt penki procentai teritorijos kasmet apdega nuo sausros sukeltų gaisrų.

Nepaisant to kad aplinka primena atvirą savaną šimpanzės daug laiko praleidžia medžiuose tiek pat kiek ir tos kurios gyvena tankiuose miškuose. Taip yra todėl jog jų maistas dažnai reikalauja papildomo apdorojimo, tai sėklas reikia išlukštenti iš ankšties, o neprinokę vaisiai yra kieti ir pluoštiniai todėl juos sunkiau suvalgyti. Dėl šios priežasties gyvūnai didelę dalį dienos praleidžia medžiuose ieškodami maisto.

Stačia laikysena medžių lajoje

Šimpanzės yra pakankamai stambūs gyvūnai todėl judėdamos medžiais jos dažnai pasikliauja stovėjimu ant užtikrinto pagrindo ir laikymusi už šakų. Tokia elgsena reiškia kad jos neretai vaikšto stačiomis laikydamos pusiausvyrą rankomis. Tai suteikia svarbių užuominų apie tai kaip galėjo vystytis mūsų protėvių įprotis vaikščioti dviem kojomis.

Mokslininkai pastebi kad tokia praktika galėjo tapti savotiška treniruote. Panašiai kaip dviračiu važiuoti pradedantis žmogus pasitelkia papildomus ratukus taip ir mūsų protėviai galėjo mokytis vaikščioti laikydamiesi šakų. Tai leido jiems pamažu įgyti įgūdžių kurie vėliau buvo būtini išgyvenant atvirose savanose kur maisto buvo mažiau ir jis buvo labiau išsisklaidęs.

Iššūkis senajai hipotezei

Iki šiol vyravo nuomonė kad stačia laikysena atsirado tik tada kai homininai buvo priversti leistis iš medžių ir prisitaikyti prie atviros aplinkos. Tačiau nauji duomenys rodo kad šis procesas galėjo prasidėti dar anksčiau. Net fosilijos iš vėlyvojo mioceno laikotarpio rodo jog kai kurie išnykę homininai vis dar turėjo medžiams būdingų bruožų pavyzdžiui pailgas viršutines galūnes ar išlenktus pirštus.

Be to tyrimai apie dantų nusidėvėjimą ir anglies izotopus rodo kad kai kurie mūsų protėviai net ir gyvendami atvirose buveinėse vis dar daug maisto gaudavo iš medžių. Tai reiškia kad jų mityba buvo artimesnė šiuolaikinių šimpanzių mitybai nei anksčiau manyta.

Kada atsirado nuolatinis vaikščiojimas dviem kojomis

Vienas didžiausių paleoantropologijos klausimų yra kada būtent prasidėjo įprotis vaikščioti dviem kojomis. Manoma kad tai galėjo įvykti laikotarpiu tarp keturių ir septynių milijonų metų kai vyko perėjimas iš mioceno į plioceno epochą. Deja iš šio laikotarpio yra labai mažai išlikusių hominidų fosilijų todėl tiksliai atsakyti sudėtinga. Vis dėlto nauji tyrimai su šimpanzių elgesiu leidžia manyti kad procesas buvo ilgas ir pradėtas dar medžių aplinkoje.

Žmonijos kelias į stačią laikyseną greičiausiai nebuvo toks staigus kaip anksčiau įsivaizduota. Mūsų protėviai galėjo ilgą laiką praktikuoti vaikščiojimą dviem kojomis dar gyvendami medžiuose laikydamiesi už šakų pusiausvyrai. Tik vėliau šis įgūdis tapo būtinas prisitaikant prie atviresnės savanos aplinkos. Naujausi tyrimai rodo kad mūsų gebėjimas vaikščioti stačiomis galėjo būti ne tik išgyvenimo poreikis bet ir evoliucijos procesas kuris vyko pamažu ir natūraliai dar gerokai prieš paliekant medžių lajas.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

brown metal tower
Pasaulis

Lavrovo pareiškimas kelia klausimų: kuo „Nord Stream“ iš tikrųjų toks reikšmingas?

2026-03-29
Snow-covered birch trees in a winter forest in Jönköping, Sweden, with colorful birdhouses.
Maistas

Ar jau spėjote atsigerti beržų sulos? Prieš dar vieną stiklinę verta žinoti šią itin svarbią informaciją

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-29
Kultūra

Paprasti sprendimai, kaip prižiūrėti vonios kambarį, kad nesikauptų muilo ir kalkių dėmės

Ana Januliavičienė
2026-03-29
Kultūra

Bukšpano gaivinimas pavasarį: esminiai žingsniai ir patarimai, kada ir kaip teisingai kirpti

Ana Januliavičienė
2026-03-29
Kultūra

Dažniausios lieknėjimo kliūtys: dietologai atskleidžia, kas trukdo pasiekti norimų rezultatų

Ana Januliavičienė
2026-03-29
Robertas Kaunas. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

Ar esame pasiruošę tik teoriškai: susitarimas su Ukraina verčia abejoti Lietuvos gynybos stiprumu

2026-03-29

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up