Kvapniųjų žirnių sėklos dažnai sudygsta lėtai, nes jų luobelė yra labai kieta ir sunkiai praleidžia drėgmę. Dygimo procesą suaktyvina vanduo, todėl augimas neprasideda tol, kol drėgmė neprasiskverbia į sėklos vidų. Dėl šios priežasties sodininkai dažnai rekomenduoja atlikti skarifikaciją – lengvai pažeisti sėklos paviršių.
Skarifikacija – tai mechaninis sėklos luobelės subraižymas, padedantis drėgmei greičiau įsigerti. Paprasčiausia tai atlikti naudojant ne per šiurkštų švitrinį popierių. Sėklas galima atsargiai patrinti tarp dviejų švitrinio popieriaus lapelių, kol luobelė šiek tiek suplonės. Svarbu nepersistengti ir nepažeisti sėklos branduolio.
Kitas būdas – sėklų mirkymas vandenyje per naktį. Vandens reikėtų įpilti tik tiek, kad jis vos apsemtų sėklas, nes per didelis kiekis gali paskatinti puvimą. Ryte verta sėti tik tas sėklas, kurios akivaizdžiai išbrinko – tai ženklas, kad jos jau sugėrė pakankamai drėgmės.
Kvapniuosius žirnius geriausia sėti kovo mėnesį į maždaug 9 cm skersmens vazonėlius, į kiekvieną įdedant po 3–5 sėklas. Daigams paaugus ir sustiprėjus, gegužės pabaigoje juos galima persodinti į nuolatinę vietą lauke. Persodinant svarbu kuo mažiau pažeisti šaknų gumulą, nes kvapnieji žirniai jautriai reaguoja į šaknų sujudinimą.
