Santykiuose pasitikėjimas dažnai siejamas su jausmais, tačiau ilgainiui vis daugiau reikšmės įgyja ir kasdieniai, praktiški sprendimai. Viena iš jautresnių, bet neišvengiamų temų – pinigai: pajamos, santaupos, bendri finansiniai tikslai.
Nors romantiškos progos jau praėjo, klausimas išlieka aktualus visus metus – kiek iš tiesų žinome apie partnerio finansinę situaciją? Ar tai atvira tema, ar vis dar vengiama diskusija?
„SEB banko“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos porų apie pinigus kalbasi gana atvirai, o finansiniai klausimai santykiuose rečiau tampa konfliktų priežastimi, nei įprasta manyti.
Pajamos – dažniausiai aptariamos atvirai
Tyrimo duomenimis, 60 proc. antrąją pusę turinčių respondentų tiksliai žino savo partnerės ar partnerio pajamas, nes apie jas kalbama visiškai atvirai. Dar 32 proc. nurodo turintys bendrą supratimą apie uždirbamas sumas, nors konkrečių skaičių ir neaptaria. Tik po 4 proc. apklaustųjų teigia apie pajamas nekalbantys arba apskritai tuo nesidomintys.
„SEB banko“ asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pažymi, kad tai rodo brandesnį požiūrį į finansinį planavimą poroje.
„Pajamos yra pagrindas planuojant bendrą biudžetą, prisiimant įsipareigojimus ar svarstant didesnius pirkinius. Kai apie jas kalbama atvirai, lengviau susitarti dėl išlaidų pasidalijimo, taupymo tikslų ar investavimo sprendimų. Finansinis skaidrumas poroje tampa norma“, – sako ekspertė.
Santaupos – daugiau atsargumo
Kalbant apie santaupas, atvirumas išlieka, tačiau ši tema aptariama kiek atsargiau nei pajamos. 42 proc. respondentų teigia tiksliai žinantys, kiek kiekvienas poroje yra sutaupęs, o 41 proc. turi apytikrį supratimą. Dešimtadalis apklaustųjų prisipažįsta apie santaupas apskritai nekalbantys.
Pagal amžiaus grupes matyti skirtumų. 18–29, 30–39 ir 60–74 metų gyventojai santaupas aptaria atviriausiai – beveik pusė jų tiksliai žino partnerio sukauptą sumą. Tuo metu 40–49 metų grupėje 14 proc. respondentų nurodo apie santaupas nekalbantys.
Pasak S. Strockytės-Varnės, santaupos dažnai siejamos su asmeniniu saugumo jausmu, todėl ši tema gali būti jautresnė.
„Vis dėlto dauguma porų išlaiko pakankamą atvirumą ir kalbėdamos apie finansinį rezervą. Tai rodo tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą planuoti ateitį kartu“, – pažymi ji.
Finansinės paslaptys – retesnės nei manoma
Apklausa taip pat atskleidė, su kokiais finansiniais iššūkiais poros susiduria dažniau. 13 proc. respondentų nurodė vengiantys kalbėti apie pinigus. 12 proc. paminėjo nuolatinį lėšų trūkumą iki kitų pajamų gavimo. Slepiamas išlaidas ar pirkinius įvardijo 9 proc., slaptas santaupas ar investicijas – 5 proc., o slepiamas paskolas – 3 proc.
Vis dėlto 65 proc. apklaustųjų teigė, kad nė vienas iš pateiktų neigiamų scenarijų jų santykiuose nepasitaikė.
Jaunesni, 18–29 metų, respondentai dažniau mini lėšų pritrūkimą iki kitų pajamų gavimo, o vyresni nei 60 metų apklaustieji šią situaciją įvardija rečiausiai.
„Vyresniame amžiuje finansiniai įsipareigojimai dažnai būna mažesni – neretai jau išmokėtos būsto paskolos, nebelieka vaikų išlaikymo išlaidų. Be to, šiame etape žmonės linkę atsargiau planuoti išlaidas ir geriau prisitaikyti prie turimų pajamų“, – sako ekspertė.
Pinigai – ne pagrindinis konfliktų šaltinis
Paklausti apie konfliktus dėl partnerio finansinių įpročių, 69 proc. respondentų teigė, kad pinigai jų santykiuose nesukeldavo nesutarimų. 21 proc. nurodė, kad finansai buvo viena iš konflikto priežasčių, o 4 proc. – pagrindinė.
18–49 metų gyventojai dažniau nei vyresni respondentai įvardija finansinius klausimus kaip bent vieną iš nesutarimų priežasčių. Tuo metu 60–74 metų apklaustieji rečiausiai teigia, kad pinigai tapo konflikto šaltiniu – net 78 proc. šios grupės respondentų nurodė, jog partnerio finansiniai įpročiai nesukeldavo nesutarimų.
Vertinant pagal lytį matyti skirtumų: 25 proc. moterų finansinius įpročius įvardijo kaip bent vieną iš konflikto priežasčių, tarp vyrų šis rodiklis siekė 17 proc.
„Žinoti partnerio pajamas ar santaupas – svarbu, tačiau dar svarbiau kalbėtis apie bendrus tikslus, lūkesčius ir atsakomybes. Kai pora susitaria dėl krypties ir pasitiki vienas kitu, finansiniai klausimai rečiau tampa rimtų nesutarimų priežastimi“, – apibendrina S. Strockytė-Varnė.
