Didelės apimties vadinamoji „skėtinė“ mokslinė apžvalga rodo, kad kol kas nėra tvirtų įrodymų, jog medicininės kanapės veiksmingai padėtų gydyti kai kuriuos psichikos sveikatos sutrikimus, įskaitant nerimo sutrikimus, psichozinius sutrikimus ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
Nors įrodymų stoka nėra įrodymas, kad poveikio nėra, šios išvados pabrėžia, kiek dar reikia tyrimų, kad būtų aiškiau suprasta, kaip medicininės kanapės veikia ir kaip užtikrinti, jog skiriami preparatai konkrečiam žmogui būtų ir saugūs, ir veiksmingi.
Apžvalgai vadovavo Australijos „Sidnėjaus universiteto“ mokslininkai. Jie įvertino 54 atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, atliktus 1980–2025 m., kuriuose dalyvavo 2 477 dalyviai ir buvo tiriami medicininių kanapių preparatai.
Bendras vaizdas, pasak autorių, rodo „santykinai silpnus įrodymus“, kad kanabinoidai daugeliu nagrinėtų atvejų yra veiksmingesni už placebą. Tyrėjai pažymi, jog tai gali atspindėti ne tik pačių preparatų poveikį, bet ir ankstesniuose tyrimuose taikytų metodų silpnumą.
Nors tai, anot autorių, didžiausia tokio tipo analizė iki šiol, į ją pateko vos aštuoni tyrimai apie psichozinius sutrikimus, šeši – apie nerimo sutrikimus ir trys – apie PTSS. Dėl nepakankamo duomenų kiekio nebuvo įmanoma atlikti išsamios analizės tyrimams, kuriuose nagrinėtas kanabinoidų taikymas gydant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą, bipolinį sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei tabako vartojimo sutrikimą. Be to, neatsirado nė vieno tinkamo atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo, vertinusio kanabinoidų naudą gydant depresiją.
Daugiau nei pusėje į apžvalgą įtrauktų tyrimų dalyviai buvo stebimi trumpiau nei mėnesį. Dažniausiai kanapių produktai buvo vartojami per burną – lašų ar tablečių pavidalu.
Tiriamieji preparatai skyrėsi: vienuose buvo tetrahidrokanabinolio (THC), kituose – kanabidiolio (CBD) ar jų mišinio, todėl rezultatus tarpusavyje lyginti sudėtinga. Kitas iššūkis – dvigubai aklų tyrimų atlikimas, nes vartojant THC, dėl psichoaktyvaus poveikio dalyviai dažnai supranta, ar gauna tikrą preparatą, ar placebą.
Sunkumų kelia ir pačios plačios diagnozių kategorijos, pavyzdžiui, „nerimas“. Vieni tyrimai buvo skirti generalizuotam nerimui, kiti – socialiniam nerimui, todėl bendras įvertinimas tampa mažiau tikslus.
Jeigu kanapės iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai, tikėtina, kad jos neveiks vienodai visiems, todėl ateities tyrimuose reikės aiškiai apibrėžtų pacientų grupių ir tikslesnių kriterijų.
Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad būtina atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus su didesnėmis ir labiau reprezentatyviomis imtimis.
Depresija, nerimo sutrikimai ir PTSS yra vieni dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje, apimantys daug skirtingų, tarpusavyje susijusių simptomų. Žmonių reakcija į įprastus gydymo metodus labai skiriasi, o tinkamo sprendimo paieškos neretai užtrunka metų metus.
Nerimo sutrikimams ir PTSS dažnai taikomi antidepresantai bei kognityvinė elgesio terapija, tačiau jų poveikis ne visada pasireiškia greitai – kartais reikia kelių savaičių ar dar ilgiau. Nors daugeliui pacientų tai padeda, nemaža dalis patiria tik dalinį pagerėjimą arba nepajunta jokios naudos. Gydymą riboti gali ir šalutiniai poveikiai bei toleravimo problemos.
Dėl ribotų alternatyvų vis daugiau pacientų ima domėtis kanapėmis paremtais gydymo būdais. Tai kelia ir mokslininkų nerimą, nes kanapių poveikis psichikos sveikatai dar nėra iki galo suprastas, o kai kuriais atvejais manoma, kad preparatai gali net sustiprinti nerimo ar psichozės simptomus.
Vis dėlto dalis pacientų, sergančių PTSS, nerimo sutrikimais ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, teigia, kad medicininės kanapės jiems padeda palengvinti simptomus.
Diskusijos, kaip subalansuoti galimą naudą ir rizikas tais atvejais, kai įprastas gydymas neveikia, tęsiasi, o skirtingose šalyse taikomas teisinis reguliavimas skiriasi. Tuo pat metu tik dabar vis plačiau pradedama sistemingai vertinti ir kitų anksčiau griežtai ribotų psichoaktyvių medžiagų galimą terapinį potencialą bei rizikas.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad reikia gerokai daugiau tyrimų, kad būtų suprasta, kaip tokie preparatai veikia smegenis ir organizmą, ir kaip jų veiksmingumas atrodo lyginant su placebu bei standartiniu gydymu.
Tyrimas publikuotas žurnale „The Lancet Psychiatry“.
