Kambarinių augalų laistymas ledukais pastaraisiais metais tapo madingu triuku, žadančiu lengvesnę priežiūrą ir mažesnę riziką perlaistyti. Tačiau ne visiems augalams tokia išeitis tinka, o netinkamai naudojama ji gali daugiau pakenkti, nei padėti. Toliau pateikiamas aiškus šio metodo paaiškinimas, jo privalumai, trūkumai ir patarimai, kokius augalus galima taip laistyti, o su kuriais geriau nerizikuoti.
Laistymas ledukais ypač patrauklus tiems, kurie pamiršta reguliariai palaistyti gėles, daug keliauja arba bijo perlaistyti savo kambarinius augalus. Metodo esmė labai paprasta: vietoj to, kad vandenį pilti tiesiai į vazoną, ant žemės paviršiaus uždedamas vienas ar keli ledo kubeliai – jų kiekis priklauso nuo konkretaus augalo poreikių.
Ledui pamažu tirpstant, vanduo lėtai įsigeria į žemę ir palaipsniui sudrėkina substratą. Taip augalas tarsi gauna „lašinę“ – vanduo tiekiamas nedideliais kiekiais ir per ilgesnį laiką.
Laistymo ledukais privalumai
Šio metodo šalininkai pabrėžia, kad taip vanduo šaknis pasiekia lėčiau, todėl augalas spėja jį pasisavinti savo ritmu. Tai gali sumažinti tiek perlaistymo, tiek visiško substrato išdžiūvimo riziką.
Didžiausias privalumas – tikslesnė vandens kiekio kontrolė. Ledo kubeliai leidžia aiškiai žinoti, kiek vandens pateks į vazoną, todėl lengviau prižiūrėti augalus, kurie itin jautrūs drėgmės pertekliui. Kadangi ledas tirpsta lėtai, žemė sudrėksta palaipsniui – ji akimirksniu neužsemiama vandeniu ir nevirsta į purvo klaną.
Laistymo ledukais trūkumai ir pavojai
Didžiausias šio metodo trūkumas – labai žema vandens temperatūra. Daugelis populiariausių kambarinių augalų kilę iš šiltų ar vidutinio klimato zonų ir nemėgsta staigių temperatūros svyravimų. Ledo tirpsmo vanduo gali sukelti šaknims terminį šoką. Tai dažnai pasireiškia augimo sulėtėjimu ar sustojimu, lapų suglebimu, spalvos pakitimais ir bendru augalo nusilpimu.
Kitas svarbus minusas – netolygus šaknų sudrėkinimas. Ledas tirpsta vienoje vietoje, todėl ta šaknų dalis, kuri yra arčiausiai ledo, gauna daugiausia drėgmės, o kita šaknų sistemos dalis gali likti beveik sausa. Dažnai taip laistant, šaknų sistema vystosi netolygiai, o augalui tampa sunkiau tolygiai pasisavinti maistines medžiagas iš substrato.
Kokius augalus galima laistyti ledukais?
Laistymas ledo kubeliais labiausiai tinka augalams, kurie natūraliai auga vėsesnio klimato sąlygomis arba kuriems reikalingas gana saikingas laistymas. Praktikoje pastebėta, kad šis būdas visai neblogai tinka kai kurioms orchidėjoms, ypač plačiai auginamam Phalaenopsis. Šie augalai nemėgsta nuolatinės drėgmės pertekliaus ir šlapios žemės, todėl 1–2 ledo kubeliai kartą per savaitę daugeliu atvejų jiems nepakenkia.
Vis dėlto net ir tokiu atveju nereikėtų visiškai atsisakyti įprasto laistymo. Laistymas ledukais veikiau galėtų būti atsarginė išeitis, pavyzdžiui, išvykstant kelioms dienoms, o ne nuolatinė priežiūros praktika.
Jei nuspręsite išbandyti šį metodą, darykite tai apgalvotai. Ledą visada dėkite tik ant žemės paviršiaus, neliesdami stiebo. Pirmąsias kelias savaites atidžiai stebėkite augalą: ar lapai netampa suglebę, ar neatsiranda netipinių dėmių, spalvos pokyčių žieduose ir lapuose. Tai būtų ženklas, kad augalui toks laistymas netinka.
Su atogrąžų augalais eksperimentuoti nereikėtų. Monstera, fikusas, kalatėja, dauguma paparčių ir kiti tropikų augalai nori vandens, kurio temperatūra artima kambario temperatūrai, bei tolygiai drėgno, o ne tik vienoje vietoje sudrėkinto substrato. Jiems ledo kubeliai gali sukelti ne naudą, o stiprų stresą ir ilgalaikį nusilpimą.
