Nors Rusija tęsia karinių pajėgumų plėtrą prie rytinių NATO sienų, vykdo karinės reformos įgyvendinimą bei siekia didinti karinę galią, tai nereiškia, kad Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso karas yra suplanuotas ir neišvengiamas, teigia Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Mindaugas Mažonas.
„Šiuo metu didžioji dalis Rusijos karinių pajėgumų yra sutelkti fronto linijoje Ukrainoje. Tačiau net ir kariaudama Rusija vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų (…). Kremlius negali plėsti ginkluotųjų pajėgų tokiu tempu, kokiu norėtų – tam trukdo kare patiriami nuostoliai, lėtėjanti ekonomika ir Rusijai taikomos sankcijos“, – pristatydamas grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą teigė AOTD vadas.
„Rusija ir toliau sieks didinti savo karinę galią, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos ir NATO karas yra suplanuotas ir neišvengiamas. Nuosekliai auginami gynybiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai ir stiprūs ryšiai su NATO sąjungininkais padeda agrasyti Rusiją nuo neapskaičiuotos karinės agresijos prieš mus, ar kitas aljanso šalis“, – tęsė jis.
Kartu jis pabrėžia, jog nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje yra maža, institucijos turi išlikti budrios.
Penktadienį viešai pristatytame grėsmių vertinime nurodoma, kad jei Ukrainoje būtų sutarta dėl laikinų paliaubų, Rusija per artimiausius trejus–penkerius metus galėtų būti pasirengusi riboto masto kariniams veiksmams Baltijos jūros regione.
Pernai pristatytoje ataskaitoje buvo akcentuojama, jog artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtina, jog Rusijos ir Ukrainos konfliktas gali būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis.
Anot AOTD vadovo, šiuo metu situacija išlieka beveik nepakitusi – konflikto baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
„Lygiai taip pat, kaip ir pernai, artimiausią perspektyvą vertinant – karo baigties artimiausiu laikotarpiu dar nematome, nes Rusija, nepaisant to, kad rodo ženklus, kad derasi, bet iš tikrųjų, jų ketinimai ir veiksmai neatitinka jų viešos kalbos“, – teigė M. Mažonas.
Anot jo, Maskva ir toliau stiprina karo pramonę, mobilizuoja karius, kuriuos išsiunčia į frontą.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
