Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc.
Pagal BVP prognozes, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, lenkiame Latviją, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri augs 5,0-5,1 proc. Pagal infliacijos prognozes visoms trims Baltijos šalims kainų augimui Lietuva – atspariausia.
Lietuvos statistikos departamentas penktadienį paskelbė, kad kovą vartotojų kainų indeksas per metus augo 3,8 proc. Atsižvelgiant į tendencijas, Danske bankas iki 3,4 proc. padidino metinę Lietuvos infliaciją. Metinė Latvijos infliacija padidinta iki 4 proc. nuo 2,4 proc. Estijai prognozuojama 4,7 proc. metinė infliacija. Regis, Rytų Europos regione infliacijai atspariausia Čekija, kuriai prognozuojama 1,7 proc. metinė infliacija, nes šalis nepasiduoda augančioms žaliavų kainoms ir atsigaunančio vartojimo pasekmėms. Tuo tarpu Lenkijoje tikimasi 3,8 proc, Vengrijoje 4,3 proc, o Rumunijoje – net 7,8 proc. kainų augimo.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių 2010 m. buvo eksportas (jis padidėjo iki 16 proc., palyginti su praėjusiais metais), tačiau taip pat pastebėtas reikšmingas investicijų masto didėjimas. 2010 m. pirmąjį pusmetį investicijos padidėjo 14 proc., kai 2010 m. pirmąjį pusmetį patirtas 18 proc. nuosmukis. Bendrosios vartojimo išlaidos 2010 m. mažėjo 4,1 proc., lyginant su 2009 m., tačiau antrąją metų pusę situacija pagerėjo ir ketvirtąjį ketvirtį pastebėtas 3,3 proc. procento augimas palyginti su praėjusiais metais.
Pagrindiniai vasario mėn. ekonominiai rodikliai išliko teigiami: mažmeninės prekybos apyvarta 2011 m. vasario mėn., palyginti su 2010 m. vasario mėn., padidėjo 21 proc., eksportas š.m. vasario mėn. augo beveik 44 proc., palyginti su atitinkamu periodu 2010 m.
Lietuvos eksportas į sparčiai augančias Rusiją, Vokietiją ir Lenkiją sudarė daugiau nei 30 proc. viso 2010 m. eksporto.Tokia Lietuvos eksporto rinkos diversifikacijai yra mažesnė rizika priklausyti nuo vienintelio augimo šaltinio. Prognozuojame, kad eksporto augimo tempai išliks dviženkliai ir šiemet.
Daugiausia eksportuoja elektros įrangos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, chemijos ir plastiko gamybos pramonės šakos, kurios ir toliau pasižymi greitu augimu. Nedarbas pradėjo mažėti ir vartotojų pasitikėjimas pamažu didėja. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 17,8 proc. 2010 m. trečiąjį ketvirtį iki 17,1 proc. 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį. Spartesnis nedarbo lygio mažėjimas taip pat priklausys nuo persikvalifikavimo galimybių, statybų sektoriaus atsigavimo ir struktūrinio nedarbo mažinimo. Didžiąją dalį nedarbo problemos pašalins emigracija, kurios mastas šių metų pradžioje tebėra didelis. Esant trumpam laikotarpiui šis procesas nėra ypač žalingas, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos tai reiškia didesnę skolą ir mokesčių naštą, mažiau patvarią pensijų isistemaą Nors nedarbas išlieka didelis, rinkoje stebimas atotrūkis tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, tad tai gali turėti įtakos greitesniam atlyginimų didėjimui.
2010 m. antrąjį pusmetį pastebėtas reikšmingas investicijų augimas viešajame sektoriuje įgyvendinant infrastruktūrinius projektus. Teigiama ekonominio atsigavimo varomoji jėga buvo sėkmingas ES lėšų panaudojimas. Tikimasi, kad viešosios investicijos 2011 m. ir toliau didėsLiberalesnė didžiųjų bankų skolinimo politika taip pat turėtų skatinti investicijų augimą 2011–2012 m.
Mažėjantis nedarbo lygis ir laipsniškas atlyginimų augimas irgi turėtų skatinti vartojimo pagyvėjimą. Dabar tikimasi, kad vidutinis atlyginimas, palyginti su praėjusiais metais, 2011 m. didės 2,6 proc. (ankstesnėmis prognozėmis – 1,3 proc.) ir 3,9 proc. 2012 m. (palyginti su anksčiau prognozuotais 2,6 proc.). Tikėtina, kad atlyginimai viešajame sektoriuje 2011–2012 m. liks nepakitę.
Nekilnojamojo turto rinka
Nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo stabilizavimosi procesas. Bankų kreditavimo politika tampa mažiau konservatyvi ir konkurencija šiame sektoriuje palaipsniui didėja. Šiuo metu galimybės plėtoti naujus projektus yra santykinai palankios, nes statybų išlaidos mažėja ir didėja pasitikėjimas. Kita vertus, greitas ir spartus paklausos didėjimas nelabai tikėtinas, nes namų ūkių situacija yra sudėtinga. Atsižvelgiant į didėjančias pajamas ir geresnę situaciją darbo rinkoje, tikimasi laipsniško augimo.
Reikėtų atkreipti dėmesį į istorinius duomenis, kuriais remiantis nustatyta, kad nekilnojamojo turto kaina vėluoja keistis, palyginti su bendruoju ekonomikos ciklu. Taigi nors augimas nusistovėjo 2010 m. antrąjį pusmetį, teigiama tendencija turto rinkoje bus pastebima 2011 m. antrąjį pusmetį.
Nekilnojamojo turto rinka tebeturi labai gerą plėtros potencialą, nes daug žmonių gyvena senuose namuose, kurių energijos sąnaudos neefektyvios, o renovavimo procesas pasirodė nesąs toks sklandus, kaip tikėtasi. Nuolat didėjančios išlaidos neefektyviai infrastruktūrai verčia žmones ieškoti alternatyvų.
Rizikos veiksniai
2010 m. infliacija didėjo dėl kainų augimo išorės rinkose. Nėra stiprios fundamentalios priežasties (atlyginimų didėjimo sparčiau nei produktyvumas) reikšmingam infliaciniam spaudimui rinkos viduje atsirasti, nes infliacijai daugiausia įtakos turi išorės veiksniai. Atsižvelgiant į tai, infliacija Lietuvoje turi augti truputį sparčiau, nei anksčiau manyta. Manoma, kad infliacija 2011 m. vidutiniškai didės 3,4 proc. (palyginti su praėjusiais metais) ir 2,5 proc. 2012 m. (palyginti su 2011 m.).
Infliacija yra didėjanti pasaulio ekonomikos problema, kurios varomoji jėga – augančios prekių kainos, t. y. tai nėra tik Lietuvai būdingas fenomenas. Matoma, kad kol kas yra tik nedidelė rizika, kad ji galėtų sulėtinti vidaus paklausos atsigavimą .
Fiskaline politika ir tikslas sumažinti deficitą 3 proc. iki 2012 m. išlieka pagrindinis ekonomikos iššūkis. 2010 m. deficitas sudarė apytiksliai 7,1 proc. BVP, o 2011 m. tikimasi, kad jis sumažės iki apytiksliai 5 proc. BVP.
