Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas pareiškė, kad Rusija naudoja kriptovaliutas kaip priemonę finansuoti diversines ir kibernetines atakas Europos Sąjungos šalyse.
Pasak jo, šis mokėjimo būdas leidžia Maskvai išvengti žvalgybos tarnybų dėmesio ir apsunkina galimybę atsekti pinigų srautus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis. Interviu su „Financial Times“ pareigūnas pabrėžė, kad ši taktika jau ne pirmą kartą aptikta konkrečiais atvejais.
Dar 2023 metais Lenkijoje buvo išaiškintas Rusijos karinės žvalgybos GRU agentų tinklas, kuris, kaip teigiama, buvo labai dideliu mastu finansuojamas kriptovaliutomis. Nuo to laiko, anot pareigūno, Maskva ir toliau remiasi šia finansavimo schema.
Kriptovaliutos – naujas ginklas informaciniame kare
Pasak Lenkijos pareigūno, Rusija išnaudoja skaitmenines valiutas ne tik atskiriems asmenims apmokėti, bet ir platesniam sabotažui – nuo bandymų įsilaužti į vandens tiekimo sistemas iki kitos svarbios infrastruktūros trikdymo.
Tokie veiksmai yra klasifikuojami kaip hibridinės grėsmės, o kriptovaliutos, šiuo atveju, tampa tylia finansine arterija. Šių metų rugsėjį Lenkijos Seimas priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti kriptoturto rinką.
Įstatyme numatytos ir laisvės atėmimo bausmės asmenims, kurie nevykdo priežiūros reikalavimų. Pareigūnas pažymėjo, kad šios priemonės būtinos, nes kitaip bus palikta per daug spragų, kurias gali išnaudoti užsienio jėgos savo naudai.
„Lenkijos žvalgybos tarnyboms itin svarbu, kad įstatymai būtų išsamūs ir be spragų, kurios leistų naudoti kriptovaliutas agentų finansavimui“, – teigė jis.
Maskva apeina sankcijas per skaitmenines valiutas
Po 2022 metų plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos bankai buvo pašalinti iš tarptautinės „Swift“ mokėjimo sistemos, todėl Kremlius ėmė ieškoti alternatyvių kelių pinigų srautams palaikyti. Kriptovaliutos tapo viena iš tokių galimybių.
Pareigūnas teigia, kad Maskva sėkmingai naudoja žetonus, kriptobiržas ir decentralizuotus tinklus, kad išlaikytų finansinį lankstumą ir toliau vykdytų operacijas užsienyje. Jis pažymėjo, kad tokie mechanizmai leidžia finansuoti ne tik profesionalius agentus, bet ir vadinamuosius vienkartinius vietinius diversantus.
Kibernetinė kova vyksta čia ir dabar
„Kalbant apie kibernetinę erdvę, Europa šiuo metu yra karo būsenoje su Rusija – tai jau nebe grėsmės būsena“, – sakė pareigūnas. Jo teigimu, tai, ką šiuo metu patiria Europa, yra aktyvi kova informacinėje ir kibernetinėje erdvėje, kurios metu Maskva bando veikti tiek diplomatiniais, tiek pogrindiniais metodais.
Per pastaruosius metus Europoje uždarytas ne vienas Rusijos konsulatas ir išsiųsti dešimtys Rusijos bei Baltarusijos diplomatų, kuriems pateikti įtarimai dėl dalyvavimo sabotažo veikloje. Vis dėlto, diplomatai yra tik pirmas infiltravimo sluoksnis. Kur kas didesnį dėmesį Maskva dabar skiria vietinių agentų verbavimui, kurie gali būti aktyvuoti konkrečioms misijoms.
Šie agentai, pasak pareigūno, neretai gauna nedideles pinigines sumas, bet jų veiklos žala gali būti reikšminga. Viena iš priežasčių, kodėl verbuoti vietinius – žema rizika: žmonės gali būti paveikti ideologiškai, ekonomiškai ar paprasčiausiai įtraukiami nežinodami viso paveikslo.
Kodėl tai svarbu visai Europai?
Lenkijos perspėjimas – tai ne tik vidaus saugumo klausimas. Kriptovaliutų naudojimas hibridiniams karams gali tapti precedentu visai Europos Sąjungai. Jei tokią praktiką nebus bandoma stabdyti teisės aktuose, tai taps dar viena zona, kurioje demokratinės šalys praranda pranašumą prieš autoritarinius režimus.
Kaip pažymi patys saugumo ekspertai, žala, padaryta viena maža ataka, gali būti žymiai didesnė nei išleisti šimtai tūkstančių eurų. Todėl stebėsena, kontrolė ir skaidrumas kriptovaliutų rinkoje – jau ne tik ekonominė, bet ir geopolitinė būtinybė.
Pareigūnas neabejoja: „Rusiški pėdsakai tarp šių agentų – akivaizdūs.“ Ir nors sumos nedidelės, poveikis – sunkiai pamatuojamas. Tylus, nematomas karas tęsiasi, o viena iš jo valiutų jau dabar yra kriptovaliuta.
