Pigūs automobiliai retai gali varžytis savo važiavimo savybėmis ir komfortu su brangesniais. Bet ar brangiausi modeliai visuomet tikrai verti išleistų pinigų? Kur rasti aukso viduriuką, ar galima perkant automobilį gauti didesnę vertę, nei už jį mokama?
Automobilių pramonė yra išsidėsčiusi hierarchijos laipteliais: nuo pigių gamintojų iki prabangiausių, tad retai ant skirtingų laiptelių stovinčios markės kovoja dėl tų pačių pirkėjų. Juk „Volkswagen“ patrauklia kaina tikrai nenuvilios „Bentley“ pirkėjų, kurie rinkdamiesi automobilį neskaičiuoja pinigų, lygiai taip pat BMW pirkėjas nežiūrės į „Dacia“.
Pastarasis gamintojas įrodo, kad ir pigūs automobiliai gali būti geri, tačiau natūralu, jog visuomenė juos labiau traktuoja kaip bazinio lygio transporto priemones, nes komfortu, technologijomis ir įrangos gausa sėkminga rumuniška įmonė negali prilygti aukštesnių klasių atstovams. Jų siūloma vertė už mokamus pinigus yra gera, tačiau daugumai šiuolaikinių automobilių norinčių vairuotojų – nepakankama.
Kaip pigių transporto priemonių gamintojai evoliucionavo į didesnę vertę siūlančius vidutinės klasės žaidėjus, demonstruoja korėjiečių automobilių gamintojai.
„Išties, kažkada vienintelė paskata pirkti korėjietišką automobilį buvo maža kaina. Tačiau laikai pasikeitė, jie išmoko gaminti gerus automobilius, bet dėl to ir kaina padidėjo. Gero vidutinės klasės modelio už ekonominės klasės kainą nesukursi, stebuklų nebūna, tad korėjiečiai konkuruodami su senaisiais Europos gamintojais pradėjo orientuotis į vertę.
Jų automobiliai nebėra tokie pigūs, kainos atitinka klasės standartus, tačiau „Kia“, „Hyundai“ dabar žaidžia siūlydami gausesnę įrangą, investuodami į inžineriją, pastaruoju metu – į elektromobilius“, – aiškina televizijos laidos „Autopilotas“ naujų automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Ne savo vietoje, bet pritapo
Kaip vertės didinimas veikia praktikoje, neblogai parodo britų žurnalo „WhatCar?“ atliktas trijų elektromobilių testas. Naująjį „Škoda Elroq“ jie nusprendė palyginti su Europos metų automobiliu tituluotu „Renault Scenic E-Tech“, o į kompaniją dar priėmė naują „Kia EV3“.
Šiame bandyme įdomu tai, kad „Kia“ modelis ne itin pritampa prie konkurentų, nes jis – kompaktiškas B segmento krosoveris, kurio ilgis – vos 4,3 metro. „Renault“ ilgis yra 4,47 m, o „Škoda“ išsitęsusi iki 4,49 m. Skirtumas – beveik 20 cm.
Korėjietiškas testo dalyvis taip pat ir pats pigiausias. Žurnalistai bandė didžiausias baterijas turinčius modelius: „Kia“ kainos prasideda nuo 43 990 eurų, „Škoda“ – nuo 45 990 eurų, o „Renault“ – nuo 49 090 eurų.
Kaip mažesnė ir pigesnė „Kia“ gali konkuruoti su didesniais žaidėjais? Ekspertai giria inžinierius ir dizainerius, kurie elektromobiliams skirtą platformą išnaudojo taip, kad santykinai nedidelis dėžutės formos automobilis būtų itin erdvus. 460 litrų talpos EV3 bagažinė tik simboliškai nusileidžia 470 litrų „Elroq“ bagažo skyriui ir, galima teigti, kad jį netgi pralenkia, nes turi 25 litrų dėtuvę po priekiniu gaubtu, kurioje galima laikyti įkrovimo laidus ar kitus nedidelius daiktus.
„Renault“ bagažinė didžiausia, siekia 545 litrus. Nors didesnių varžovų galinės sėdynės erdvesnės, britai nusistebėjo, kad ir „Kia“ modelio gale patogu keliauti suaugusiesiems.
Mažesnė bei pigesnė „Kia“ nenusileido salono kokybe ir technologijomis, jų standartinėje įrangoje turėjo netgi daugiau nei varžovai, o važiavimo savybės, kuriomis labiau išreikštas komfortas nei sportiškas vairavimas, taip pat atitiko tos klasės standartus. Tad toks pasitempimas visus bandymo dalyvius savotiškai išlygino.
Elektromobilių našumas daug lemia
Labiausiai „Kia“ „WhatCar?“ ekspertus nustebino našumu, tą pastebėjo jau ir Lietuvoje automobilį išbandę žurnalistai.
„Su šiuo automobiliu gyvenau kone blogiausiomis elektromobiliui sąlygomis: žiemą, kai lauke visą laiką buvo minusinė temperatūra, važinėjau mieste trumpus nuotolius, keliavau ir užmiesčiu. Visuomet reikėjo įšildyti saloną. Borto kompiuteryje rodomos sąnaudos suglumino: tik kiek daugiau nei 20 kWh/100 km.
Tokiomis sąlygomis nebūtų nustebinusios ir 25 kWh/100 km siekiančios sąnaudos, tad labai norėčiau šiuo automobiliu pasivažinėti ir sušilus orams, nes įtariu, kad viena įkrova realiomis sąlygomis ir 500 km būtų galima nuvažiuoti“, – įspūdžiais dalijasi E. Babelis.
„WhatCar?“ bandė „Škoda Elroq“ su 77 kWh panaudojamos talpos baterija, „Kia EV3“ turėjo 78 kWh, „Renault“ – 87 kWh. Lengviausia ir mažiausia „Kia“ važiavo našiausiai.
Daugiausia pagal WLTP nuvažiuoja „Renault“ – 625 km, tačiau jis turi didžiausią bateriją, o tai reiškia, kad ją ilgiausiai truks įkrauti nuo 10 iki 80 proc. – 40 minučių sparčiojo įkrovimo stotelėje. Pagal WLTP, „Kia“ įveikiamas nuotolis siekia 605 km, jos baterija įkraunama per 31 minutę, o „Škoda“ – 577 km, greitoji šio modelio įkrova truks 28 min.
„WhatCar?“ lyginamąjį testą laimėjo rinkos naujokas „Škoda Elroq“, tačiau bandytojai nusistebėjo „Kia EV3“: ji sugebėjo kaip lygi su lygiais varžytis su stipresniais varžovais, nors pagal dydį ir kainą atstovauja laipteliu žemesniam segmentui.
Anksčiau didžiausias korėjietiškų automobilių privalumas buvo kaina. Dabar jie nėra tokie santykinai pigūs, pavyzdžiui, EV3 modelis kaina konkuruoja su tiesioginiais varžovais, kaip antai „Volkswagen ID.3“ ar „Renault Megane E-Tech“, tačiau išmaniai suprojektuotas salonas ir gausi įranga sukuria papildomą vertę, kuri leidžia jam rungtis su brangesniais ir aukštesnio segmento žaidėjais. Taigi „maža kaina“ ir „didesnė vertė“ automobilių pramonėje yra gana smarkiai besiskiriančios sąvokos.
