Senas kaip pasaulis klausimas apie variklio šildymą šiomis sausio dienomis vėl tapo itin aktualus: termometro stulpelis naktimis krenta iki 20 ir daugiau laipsnių šalčio. Ar tokiomis sąlygomis rekomendacijos dėl variklio šildymo išlieka tos pačios?
Apie tai, po kiek laiko, esant –15 °C šalčiui, po variklio užvedimo galima pradėti važiuoti, pasakoja žinomas autoekspertas Jevgenijus Mudžyris. Kad variklis dirbtų taip, kaip numatė konstruktoriai, išvystytų deklaruojamą galią ir nevartotų perteklinio benzino ar dyzelino, jam būtina pasiekti tam tikrą darbinę temperatūrą.
Šiuolaikiniuose automobiliuose ji paprastai siekia apie 90–100 °C. Vis dėlto šiuolaikinės variklių konstrukcijos privalumas tas, kad ir žemesnėje nei darbinė temperatūroje variklis gali veikti visiškai priimtinai, nors ir su kiek mažesne galia bei kiek didesnėmis degalų sąnaudomis.
Pastarųjų 20–25 metų automobiliuose variklio šildymas svarbus ir dėl kitos priežasties: išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema iki tam tikros temperatūros neveikia tinkamai. Kad įšilęs pradėtų dirbti katalizatorius (pirmasis iš jų), įšilti turi ir pats variklis.
Ar reikia šildyti šiuolaikinį automobilį per stiprų šaltį?
„Šiuolaikiniams automobiliams ilgo šildymo laisvąja eiga nereikia. Paprastai pakanka 30–60 sekundžių po užvedimo, kad alyva pradėtų normaliai cirkuliuoti. Valdymo blokai ir išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema šiuolaikiniuose varikliuose gerai prisitaiko prie žemos temperatūros, todėl neįšilęs variklis dirba beveik taip pat efektyviai, kaip ir įšilęs“, – aiškina autoekspertas Jevgenijus Mudžyris.
Gamintojai, siekdami sumažinti savo modelių išmetamųjų dujų taršą, iš tikrųjų padarė taip, kad variklių darbas kuo mažiau priklausytų nuo aplinkos temperatūros.
Inžinieriai daug nuveikė tam, kad šiluma, kurią variklis išskiria jau pirmosiomis jo darbo sekundėmis, nesklistų į aplinką, o būtų panaudojama reikiamai temperatūrai pasiekti. Šiam tikslui tarnauja reguliuojamas aušinimo sistemos siurblys, daugiakontūrė tepimo sistema, išmetimo sistema ir, žinoma, degalų tiekimo bei uždegimo sistemos.
Kada po užvedimo, esant šalčiui, galima pradėti važiuoti?
Kai kuriuose automobilių modeliuose yra specialus spalvinis indikatorius (dažniausiai tai mėlyna piktograma), rodantis, kad variklis dar šaltas. Kituose modeliuose gamintojas rekomenduoja orientuotis į aušinimo skysčio temperatūros rodyklę prietaisų skydelyje.
Autoekspertas Jevgenijus Mudžyris pateikia ir praktinių orientyrų:
„Pagrindinis požymis, kad šaltas variklis jau pasiruošęs judėti, – automatinis apsukų sumažėjimas ir jų stabilizacija maždaug ties 900–1000 aps./min, ką galima matyti pagal tachometrą.“
Optimaliausia taktika – pradėti važiuoti ramiai, be staigių pagreitėjimų, leidžiant varikliui galutinai įšilti jau važiuojant. Ilgas šildymas vietoje didina degalų sąnaudas, skatina nuosėdų susidarymą ir kenkia aplinkai, nors, deja, apie pastarąjį aspektą dažnai pamirštama.
Svarbiausia – saugumas
Visai nešildyti variklio šaltą rytą taip pat nereikėtų – ir ne tik dėl techninių, bet ir dėl saugumo priežasčių.
Negalima pradėti važiuoti, kol nuo priekinio stiklo ir langų nebus pašalintas šerkšnas ir kondensato apšalas. Tam reikia bent minimalaus salono šildytuvo darbo, o tai reiškia – bent minimalaus variklio įšilimo. Kol variklio apsukos nėra stabilizavusios ir priartėjusios prie įprastos laisvosios eigos, automobiliui bus sunku (o kartais ir neįmanoma) normaliai judėti slidžiu keliu. Tokių kelių ypač daug, kai temperatūra nukrinta žemiau –10 –15 °C.
Taigi esant stipriam šalčiui vis tiek teks palikti variklį dirbant vietoje bent vieną–dvi minutes.
