Automobilių pramonė išgyvena sparčiausią transformaciją per visą savo istoriją. Dirbtinis intelektas, robotika ir automatizavimas keičia tai, kaip projektuojami, gaminami ir testuojami automobiliai. Kartu su didžiulėmis efektyvumo ir sąnaudų mažinimo galimybėmis atsiranda ir rimtų iššūkių darbuotojams – ypač Europoje. Toliau apžvelgiamos svarbiausios šių pokyčių kryptys ir jų pasekmės.
Analitikų vertinimu, iki 2030 metų bent vienas automobilių gamintojas pasieks visišką – 100 proc. – surinkimo proceso automatizavimą. Prognozuojama, kad pirmoji tokia gamykla veiks JAV arba Kinijoje. Pasak tyrimų ekspertų, keli šių rinkų žaidėjai jau diegia išties revoliucinius gamybos procesus ir itin daug dėmesio skiria humanoidiniams robotams.
Specialistai teigia, kad dirbtinis intelektas ir robotai ženkliai didina gamyklų našumą. Šiose technologijose slypi milžiniškas potencialas mažinti išlaidas ir sutrumpinti laiką, per kurį nauji produktai pasiekia rinką.
Atleidimai Europos automobilių sektoriuje
Robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra tiesiogiai veikia užimtumą. Mokslinei fantastikai būdingos vizijos, kuriose korporacijos, siekdamos maksimaliai sumažinti kaštus ir padidinti pelną, masiškai keičia žmones mašinomis, šiandien atrodo vis realesnės. Technologinė pažanga neišvengiamai verčia iš naujo apibrėžti darbą gamyklose – keičiasi tiek reikalingų įgūdžių profilis, tiek darbo vietų skaičius.
Šie pokyčiai dar labiau apsunkina ir taip jau sunkią daugelio automobilių sektoriaus darbuotojų padėtį. Skaičiuojama, kad darbo vietų mažinimo mastas Europos automobilių pramonėje šiandien beveik dvigubai viršija 2021–2022 m. „liesuosius“ metus.
Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos (CLEPA) duomenimis, 2021–2022 m. šio sektoriaus tiekėjai paskelbė planus sumažinti personalą Europos gamyklose iš viso 53 700 darbuotojų. 2024 m. paskelbti etatų mažinimo planai jau palietė 54 tūkst. žmonių, o dar ankstesniais metais – apie 50 tūkst. darbuotojų.
Pasak CLEPA generalinio sekretoriaus Benjamino Kriegerio, dabartinių problemų šaltiniai – silpna elektromobilių paklausa Europoje ir dėl to koreguojami gamintojų pardavimų planai. Svarbų vaidmenį čia turi ir vis agresyviau pasaulinėje rinkoje besiplečiančios Kinijos įmonės.
Pastaraisiais dvejais metais apie darbo vietų mažinimą Europoje paskelbė tokios bendrovės kaip „Bosch“, „Continental“, „Forvia“, „Valeo“. Reikšmingas restruktūrizacijos programas, susijusias su dideliais etatų mažinimais, vykdo ir patys automobilių gamintojai – „Audi“, „Mercedes“, „Porsche“, „Volkswagen“.
Problemų dėl darbo vietų netrūksta ir „Stellantis“ koncernui. 2026 m. sausio 12 d. pranešta, kad Lenkijoje veikiančioje šio koncerno gamykloje atsisakoma trečiosios pamainos, o dėl to bus atleista daugiau kaip 740 darbuotojų.
Ar robotai atims žmonėms darbą?
Automobilių pramonei tenka spręsti itin sudėtingą uždavinį: kaip suderinti spartų automatizavimą su socialine atsakomybe ir darbuotojų apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad didesnis automatizacijos lygis nebūtinai turi reikšti masinį atleidimą.
Specialistų teigimu, darbuotojai gali būti ne tiek atleidžiami, kiek perkvalifikuojami ir nukreipiami į naujas užduotis, pavyzdžiui, automatizuotų sistemų priežiūrą ar inspekciją. Taip pat pabrėžiama, kad žmonių vaidmuo gamyklose neišnyks – lemiamą reikšmę turės dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybingumo sąveika.
Akivaizdu, kad technologijų pažanga atneš ir daugybę kitų pokyčių – nuo darbo organizavimo iki švietimo ir darbuotojų rengimo sistemų. Automobilių pramonei Europoje teks iš naujo sudėlioti daugelį šių elementų, jei ji nori išlikti konkurencinga ir kartu išsaugoti socialinę pusiausvyrą.
