Tyrimų bendrovėms ir gamintojų asociacijoms paskelbus 2024 metų naujų automobilių pardavimo suvestines paaiškėjo, kad tendencijos nesikeičia. Europoje pirkėjai vis dar labiausiai trokšta madingųjų SUV modelių, juos labiausiai mėgsta ir Lietuvos vairuotojai.
Ekspertas pažymi, kad matydami pardavimo skaičius gamintojai tik įpučia dar daugiau oro į sėkmės laivo bures, pasiūlydami naujų, lūkesčius atitinkančių krosoverių. Tad šios bangos pabaigos kol kas nematyti.
„Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, perkamiausių Lietuvoje naujų automobilių dešimtuke 2024 metais rikiavosi vos du krosoverių segmentui nepriklausantys modeliai: „Toyota Corolla“ ir „Škoda Octavia“. Kitas pozicijas užėmė vien tik SUV kėbulą turintys automobiliai. Pavyzdžiui, vieni populiariausiųjų buvo C-SUV segmento modeliai „Toyota RAV4“ (1455 vnt.), „Volkswagen Tiguan“ (1210 vnt.) ir „Kia Sportage“ (1179 vnt.).
Panašus vaizdas – kone visose Europos valstybėse. Pietinėje kontinento pusėje, kur apstu miestų su siauromis gatvelėmis centrinėse jų dalyse, vis dar itin populiarūs mažieji nebrangūs hečbekai, o Vakarų, Vidurio ar Šiaurės Europos šalyse krosoveriai nuolat pakliūva tarp lyderių.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pernai perkamiausiais automobiliais tapo nedidelis miesto visureigis „Ford Puma“ ir populiariausias C segmento SUV modelis „Kia Sportage“. Pastarojoje valstybėje „Kia“ jau po 11 mėnesių pasiekė savo pardavimo rekordą (perkopė 106 tūkst. vnt.), o „Sportage“ buvo ta aukso kiaušinius dedanti višta, kuri kone perpus padidino markės pardavimą.
Panašiai ir Lietuvoje: per metus „Kia“ ūgtelėjo dešimtadaliu ir iškopė į ketvirtą vietą su 2247 parduotais automobiliais, o daugiau nei pusę korėjiečių markės pardavimo atsiriekė ir čia į priekį prekių ženklą tempęs krosoveris „Sportage“ (1179 vnt.). Tad akivaizdu, kad daugiausiai parduoda patrauklius SUV modelius siūlantys gamintojai.
Kodėl renkasi
Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad rinkoje veikia natūralūs paklausos ir pasiūlos dėsniai: kai automobilių gamintojai iš savo atstovybių gauna aiškių signalų, ko potencialūs pirkėjai labiausiai ieško, būtent tokius modelius ir pradeda siūlyti.
„Tarkime, lengvųjų „Renault“ modelių meniu šiuo metu siūloma 10 skirtingo dydžio ratuočių, iš kurių viso labo 2 nėra pozicionuojami kaip visureigiai: mažylis „Clio“ ir kablukas „Kangoo“. Visi kiti per keletą pastarųjų metų mutavo į tikrų tikriausius krosoverius arba akiplėšiškai tokiais apsimeta. T. y. pasirinkimo galimybės susitraukusios iki razinos dydžio, todėl įrašai prekybininkų rezultatų suvestinėse natūraliai negali būti smarkiai kitokie“, – paaiškina pašnekovas.
Nors daugybė specialistų krosoverius visuomet vertino skeptiškiau dėl pagrindinių jų trūkumų – mažesnio ekonomiškumo ir kartais dėl stiliaus aukojamo praktiškumo – naujausių modelių privalumai pamažu nusvėrė minusus. Galiausiai dalies krosoverių trūkumai taip pat buvo ištaisyti.
Pavyzdžiui, C-SUV segmento populiariausiųjų Lietuvoje trijulė pasižymi ne tik erdviais salonais, bet ir praktiškomis bagažinėmis. RAV4 talpina iki 580, „Tiguan“ – iki 652, o „Sportage“ – iki 587 litrų krovinio.
Per 200 AG generuojančios hibridinės „Toyota“ ir „Kia“ visureigių versijos pasižymi gerokai nuosaikesne degalų ekonomija nei ankstesnių kartų krosoveriai. RAV4 su 2,5 litro darbinio tūrio hibridine jėgaine vidutiniškai 100 km nuvažiuoti naudoja nuo 5,7 litro benzino, o „Sportage“ sistema su 1,6 litro varikliu pasitenkina ir 5,5 litro sąnaudomis. Per 200 AG pajėgumą užtikrinančios „Tiguan“ galios sistemos remiasi tik benzininiais varikliais ir priklausomai nuo versijos naudoja nuo 7,6 litro benzino.
„Į tokio tipo kėbulus turinčius automobilius beveik visais atvejais daug patogiau įlipti ar išlipti. Jei kasdien daugiausia keliaujama trumpais maršrutais „namai–vaikų mokyklos ir darželiai–darbas–prekybos centras–namai“, šis argumentas įgauna didesnį svorį. Be to, net susiruošus į santykinai tolimus žygius aukštesnė sėdėsena prie vairo, kai kojos sulenktos truputį statesniu kampu, o ne ištiestos gilyn link pedalų, ergonomikos požiūriu yra taisyklingesnė, mažiau vargina ir leidžia ilgiau išlaikyti dėmesio koncentraciją“, – privalumus pažymi R. Gabartas.
Turi ir konstrukcinių privalumų
Eksperto teigimu, dar vienas paprastai tik krosoveriuose matomas konstrukcinis sprendimas – durelėmis apglėbiami slenksčiai. Maža praktiška detalė iš esmės minimizuoja riziką išsitepti drabužius net po kelionės purvinais keliais.
R. Gabartas taip pat primena, kad svarbų SUV privalumą užčiuopti galima tamsiuoju paros metu, nes dėl aukštesnės sėdėsenos kur kas menkesnė tikimybė būti apakintam iš priekio atvažiuojančių automobilių.
„Artimųjų šviesų žibintai negali būti įrengti aukščiau nei 120 cm. Klasikinių sedanų vairuotojų akys paprastai būna 110–130 cm aukštyje, o SUV vairuotojų atitinkamai 130–150 cm aukštyje. T. y. jei žibintai sureguliuoti taisyklingai su tinkamu šviesos srauto nuokrypiu žemyn, krosoverių vairuotojai važiuodami naktį bus mažiau varginami šviesos kontrastų. Be to, dažniausiai didesnė SUV modelių prošvaisa bei trumpesnės priekinė ir galinė iškyšos leidžia kur kas drąsiau parkuoti krosoverį aukštesniais bordiūrais įrėmintose stovėjimo aikštelėse“, – paaiškina žinovas.
