Pasaulinė lustų krizė vėl suduoda smūgį automobilių pramonei. Dėl elementarių puslaidininkių trūkumo sustoja net milžiniškos gamyklos Kinijoje, o tai tiesiogiai veikia ir Europos bei Lietuvos vairuotojus – nuo ilgesnių laukimo terminų iki mažesnio automobilių pasiūlos salone.
Reuters duomenimis, „Honda“ nusprendė pratęsti prastovą trijose Kinijos gamyklose, kurias ji valdo kartu su „Guangzhou Automobile Group“. Iš pradžių planuota, kad šie padaliniai veiklą atnaujins mėnesio pradžioje, tačiau gamyba bus atnaujinta tik sausio 19 dieną.
Japonų koncernas nenurodė konkretaus tiekėjo, atsakingo už sutrikimus, pabrėždamas tik tai, kad pagrindinė problema – puslaidininkių trūkumas. Tai nėra pirmas kartas, kai „Honda“ priversta riboti arba stabdyti gamybą dėl lustų stokos – anksčiau panašių iššūkių kilo ir Šiaurės Amerikoje. Tai rodo, kad sutrikimai yra globalūs, o ne lokalūs.
Gamybos sustabdymas susijęs ne su sudėtingų procesorių, o su elementariausių puslaidininkių stygiumi. Tai – paprasti elektroniniai komponentai, naudojami langų valdymo sistemose, centriniame užrakte, apšvietime bei įvairiuose saugos sistemos elementuose.
Be šių detalių automobilis negali būti pilnai surinktas ir oficialiai perduotas pirkėjui ar registruotas. Praktikoje tai reiškia, kad net vienos trūkstamos smulkios detalės pakanka, jog sustotų visa surinkimo linija, nors likusios dalys būtų sandėlyje.
Puslaidininkiai automobiliams iš Kinijos
„The Japan Times“ nurodo, kad dabartiniai sutrikimai susiję su eksporto ribojimais puslaidininkiams, kuriuos gamina bendrovė „Nexperia“, priklausanti Kinijos koncernui „Wingtech“. Būtent šių Kinijoje gaminamų lustų eksporto blokada privertė dalį automobilių gamintojų koreguoti gamybos planus.
Nors „Nexperia“ formaliai veikia kaip europietiška įmonė, didelė jos veiklos dalis vykdoma Kinijoje. Dėl to administraciniai sprendimai, priimami Kinijos pusėje, labai greitai atsiliepia puslaidininkių prieinamumui visai pasaulinei automobilių pramonei.
Puslaidininkių krizės poveikis aiškiai atsispindi skaičiuose. Kaip skelbia „The Japan Times“, „Honda“ sumažino planuojamos pasaulinės prekybos prognozę nuo 3,62 mln. iki 3,34 mln. automobilių. Šis kritimas – tiesioginė prastovų ir gamybos ribojimų pasekmė.
Anksčiau koncernas tikėjosi, kad tiekimo situacija stabilizuosis iki 2025 metų pabaigos. Tačiau nauji sprendimai laikinai stabdyti gamybą rodo, kad problema dar nėra išspręsta ir gali užsitęsti.
Ką gamyklų prastovos reiškia Europos automobilių rinkai?
Nors dabartiniai sustabdymai paliečia Kinijos gamyklas, jų pasekmės peržengia vieno regiono ribas. Dideli montavimo cechai dirba globaliai rinkai, todėl gamybos mažinimas dažnai reiškia ir mažesnį automobilių kiekį kituose regionuose, įskaitant Europą.
Vairuotojams ir pirkėjams tai praktiškai reiškia ilgesnius laukimo terminus konkretiems modeliams ar komplektacijoms, mažesnę pasirinkimo laisvę salonuose ir dažniau ribotus pasiūlymus bei akcijas.
Kinijos gamyklų prastovos dar kartą parodė, kad pasaulinė automobilių gamyba išlieka jautri menkiausiems tiekimo sutrikimams. Pakanka problemų su vienos rūšies puslaidininkiais, ir surinkimo linijos vėl stoja.
Jeigu sunkumų neišvengia tokie gigantai kaip „Honda“, tikėtina, kad artimiausiu metu panašių iššūkių gali sulaukti ir kiti gamintojai. Tai reiškia, kad automobilių rinką dar kurį laiką gali lydėti neapibrėžtumas – tiek dėl pasiūlos, tiek dėl kainų ir pristatymo terminų.
