Dirbtinio intelekto diegimas medicinoje žadėjo tikrą revoliuciją: tikslesnes operacijas, trumpesnį gijimo laiką ir mažesnę žmogiškųjų klaidų riziką. Vis dėlto JAV kilęs skandalas dėl „Johnson & Johnson“ valdomos technologijos „TruDi“ išryškino ir kitą šios pažangos pusę. Dešimtys pacientų teigia, kad po tokių „pažangių“ operacijų patyrė sunkias, visą gyvenimą keičiančias traumas.
„Johnson & Johnson“ padalinys 2021 m. paskelbė apie „reikšmingą proveržį“ pristatydamas medicinos prietaisą, skirtą lėtiniam sinusitui (prienosinių ančių uždegimui) gydyti. Įrenginyje buvo integruotas dirbtinis intelektas, o pati sistema pavadinta „TruDi“.
„TruDi“ turėjo padėti chirurgams tiksliau orientuotis paciento kaukolės ir sinusų srityje, realiuoju laiku rodydama instrumentų padėtį. Tačiau per maždaug trejus metus nuo pasirodymo JAV rinkoje Maisto ir vaistų administracija (FDA) gavo bent 100 pranešimų apie galimus šio prietaiso sutrikimus ir nepageidaujamus poveikius.
Reguliuotojo ataskaitose nurodoma, kad daugeliu atvejų incidentai galėjo kilti dėl to, jog chirurgai buvo klaidinami dėl tikrosios instrumentų padėties paciento kūne. Kitaip tariant, sistema galėjo pateikti netikslius duomenis, o gydytojai, pasitikėdami technologija, atlikdavo neteisingus veiksmus.
Pacientų skundai: insultai ir pažeista kaukolės bazė
Iš FDA pranešimų matyti, kad kai kurių pacientų patirtos pasekmės buvo itin sunkios. Vienu atveju fiksuotas smegenų skysčio nutekėjimas per nosį, kitu – netyčinis kaukolės pamato pažeidimas. Bent dviejuose pranešimuose minima, kad pacientai patyrė insultą po to, kai buvo pažeista stambi arterija.
FDA pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai būna nepilni ir nėra skirti galutinai nustatyti medicininių incidentų priežastį, todėl dirbtinio intelekto sistemos vaidmuo kiekvienu konkrečiu atveju išlieka iki galo neaiškus. Nepaisant to, dvi pacientės, kurioms po operacijų buvo diagnozuotas insultas, pateikė ieškinius technologijos kūrėjams.
Miego arterijos plyšimas ir dalies kaukolės pašalinimas
Vienoje byloje aprašoma Donnos Fernigaf istorija. Kaip teigiama ieškinyje, 2023 m. gegužę operacijos metu galėjo plyšti miego arterija. Pasak moters, kraujavimas buvo toks gausus, kad kraujas aptaškė operacinę, o jo pateko ir ant tuo metu patalpoje buvusio „Acclarent“ atstovo. Tą pačią dieną pacientė, kaip nurodoma dokumentuose, patyrė insultą.
Kitoje byloje minimas keturių vaikų motinos Erin Ralph atvejis. Po analogiškos operacijos ji penkias dienas praleido reanimacijoje. Dėl stipraus smegenų tinimo gydytojai buvo priversti pašalinti dalį kaukolės, kad sumažintų intrakranijinį spaudimą.
2024 m. šią technologiją įsigijusios bendrovės „Integra LifeSciences“ atstovai teigė, kad FDA pranešimai „tik patvirtina faktą, jog „TruDi“ sistema buvo naudojama tuo metu, kai įvyko incidentas“. Įmonė pabrėžė, kad šiuo metu esą nėra įtikinamų įrodymų, jog būtent „TruDi“ veikimas tiesiogiai ir vienareikšmiškai lėmė pacientų patirtas traumas.
Klausimų keliantys kiti medicinos prietaisai su dirbtiniu intelektu
„TruDi“ nėra vienintelis medicinos įrenginys, kuriame taikomas dirbtinis intelektas ir dėl kurio saugumo bei veiksmingumo kyla abejonių. FDA praneša apie dešimtis panašių atvejų, susijusių su kitais dirbtinio intelekto sprendimais.
Tarp jų minimas širdies veiklą stebintis monitorius, kuris, kaip nurodoma, neaptiko pavojingų širdies ritmo sutrikimų, taip pat ultragarsinis aparatas, neteisingai atpažinęs vaisiaus kūno dalis.
Tyrimų duomenys rodo, kad 60 medicinos prietaisų, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, buvo susiję su 182 produkcijos atšaukimo atvejais, nors šie produktai buvo patvirtinti FDA. Be to, 43 % tokių atvejų įvyko mažiau nei per metus nuo leidimo naudoti suteikimo.
Autonomiškų chirurginių robotų ateitis
Nors pastarieji skandalai kelia rimtų klausimų dėl saugumo, paraleliai vystomos ir kitos, daug žadančios technologijos. Pavyzdžiui, chirurginis robotas „SRT-H“, sukurtas Stanfordo, Kolumbijos ir Džonso Hopkinso universitetų mokslininkų, pirmą kartą visiškai savarankiškai atliko tulžies pūslės šalinimo operacijas kiaulėms ir pasiekė 100 % tikslumą.
Naudodamas dviejų lygių dirbtinio intelekto architektūrą ir apmokytas pagal 16 tūkst. pavyzdžių, „SRT-H“ savarankiškai įvykdė visus 17 operacijos etapų – nuo pjūvių iki kraujagyslių ir struktūrų susegimo. Skirtingai nei plačiai naudojama „da Vinci“ sistema, „SRT-H“ veikia IV autonomijos lygiu: nors jis lėtesnis už chirurgą žmogų, jo judesiai tikslesni ir be staigių trūkčiojimų.
Šie pavyzdžiai rodo, kad dirbtinis intelektas operacinėse gali tapti ir didžiule galimybe, ir rimta rizika. Todėl aiškus reguliavimas, griežtas testavimas bei išsamus pacientų informavimas tampa būtina sąlyga, kad technologinė revoliucija medicinoje nevirstų košmaru tiems, kurie inovacijomis pasitiki dėl savo sveikatos.
