Avokadas vis dažniau atsiranda kasdienėje virtuvėje, tačiau kartu kyla ir praktinių klausimų, ką daryti su jo atliekomis, ypač su stora ir tvirta žieve. Dalis žmonių abejoja, ar ją saugu mesti į kompostą, ar ji nesuyra per lėtai ir ar nepablogina komposto kokybės. Šios abejonės suprantamos, tačiau neretai jos paremtos klaidingais įsitikinimais.
Avokado žievė daugeliui atrodo problemiška todėl, kad ji stora, elastinga ir ilgai išlaiko formą. Komposto krūvoje ji gali atrodyti beveik nepakitusi net ir po ilgesnio laiko. Be to, avokadas dažniausiai yra importinis vaisius, todėl kartais manoma, kad jo paviršius gali būti apdorotas cheminėmis medžiagomis, kurios esą pakenktų kompostui.
Iš tiesų avokado žievė yra natūrali augalinė žaliava. Ji sudaryta iš celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino – tų pačių struktūrinių medžiagų, kurios randamos medienoje ar kietesnėse augalų dalyse. Dėl tokios sudėties žievė suyra lėčiau nei minkštos vaisių ar daržovių lupenos, tačiau jokios grėsmės kompostui nekelia.
Abejonės dėl avokado žievių panašios į tas, kurios kyla kalbant apie citrusinių vaisių žieves. Dažnai minimas galimas komposto parūgštėjimas, neigiamas poveikis sliekams ar lėtas skaidymasis. Praktika rodo, kad problema dažniausiai slypi ne pačioje žievėje, o netinkamame jos naudojime, ypač kai į kompostą vienu metu patenka daug kietų atliekų.
Kad avokado žievė komposte sėkmingai suirtų, ją verta tinkamai paruošti. Supjaustyta ir sumaišyta su sausesnėmis medžiagomis, pavyzdžiui, lapais ar kartonu, ji netrukdo oro cirkuliacijai ir suyra tolygiau. Tokiu atveju avokado žievė komposte „elgiasi“ panašiai kaip citrusų ar kitų kietesnių augalinių atliekų liekanos: irimas lėtesnis, bet procesas yra saugus.
Didžiausia avokado žievių nauda komposte nėra greitas maistinių medžiagų papildymas, o ilgalaikis dirvožemio struktūros gerinimas. Dėl didesnio lignino kiekio dalis organinės medžiagos virsta stabilesniu humusu, kuris dirvoje išlieka ilgiau. Tai gerina žemės purumą, drėgmės sulaikymą ir bendrą dirvožemio struktūrą.
Toks poveikis ypač svarbus lengvuose, greitai išdžiūstančiuose sodų ir daržų dirvožemiuose. Be to, avokado žievė praturtina kompostą augaliniais junginiais, tokiais kaip fenoliai ir natūralūs pigmentai. Juos skaido bakterijos ir grybai, todėl didėja mikroorganizmų įvairovė, o kartu gerėja ir komposto kokybė.
Svarbiausias žievės paruošimo etapas prieš kompostavimą yra smulkinimas. Kieta ir lygi žievės išorė apsunkina drėgmės bei mikroorganizmų patekimą į vidų, todėl skaidymasis prasideda lėčiau. Supjausčius žievę mažesniais gabaliukais, padidėja paviršiaus plotas ir sudaromos palankesnės sąlygos irimo procesui.
Jei žievės nesmulkinsi, kompostas dėl to nesuges, tačiau rezultatas gali nuvilti. Net ir po kelių mėnesių persijotame komposte gali likti beveik nepakitusių žievės fragmentų. Be to, nesmulkinant ir nemaišant, kietesnės atliekos gali pabloginti komposto aeraciją, o būtent oro kiekis lemia skaidymosi greitį ir kokybę.
Sunkiau skaidomos natūralios medžiagos, ypač ligninas, geriausiai suyra šiltesnėje kompostavimo fazėje, kai krūvos viduje pakyla temperatūra. Smulkintos žievės tokiomis sąlygomis įkaista tolygiau ir suyra efektyviau. Todėl paruošimas turi tiesioginę įtaką galutiniam rezultatui.
Nors dauguma augalinių atliekų tinka kompostavimui, ne viskas, kas atrodo organiška, iš tiesų yra tinkama kompostui. Kai kurios atliekos apsunkina procesą, skleidžia nemalonius kvapus, pritraukia graužikus ar net įneša ligų sukėlėjų. Tai ypač aktualu kalbant apie gyvūninės kilmės maisto likučius.
Į kompostą nereikėtų mesti mėsos, žuvies, kaulų, pieno produktų, riebalų, aliejų, taip pat stipriai sūdytų ar termiškai apdorotų patiekalų likučių. Tokios atliekos greitai genda, tampa palankia terpe patogenams ir trukdo natūraliam kompostavimo procesui. Taip pat netinka naminių gyvūnų išmatos, nes jose gali būti pavojingų bakterijų ar parazitų.
Probleminėms atliekoms priskiriami ir ligotų augalų likučiai bei piktžolės su subrendusiomis sėklomis. Jų sporos ir sėklos dažnai išgyvena kompostavimo procesą ir vėliau vėl patenka į dirvą. Be to, į kompostą neturėtų patekti impregnuota ar dažyta mediena, plastikas, metalas, stiklas bei popierius su plastiko danga, nes šios medžiagos nesuyra ir gali teršti dirvožemį.
Tinkamai paruošta avokado žievė yra visiškai saugi kompostui ir gali tapti vertinga ilgalaikės dirvožemio gerinimo strategijos dalimi. Svarbiausia laikytis saiko, užtikrinti gerą aeraciją ir suprasti, kad ne visos organinės atliekos suyra vienodu greičiu, tačiau tai nereiškia, jog jos yra kenksmingos.
