Vyresniame amžiuje gerą savijautą lemia ne vien gyvenimo būdas ar lėtinės ligos, bet ir pakankamas svarbiausių mikroelementų kiekis organizme. Naujausi tyrimai rodo, kad vieno vitamino trūkumas gali reikšmingai pabloginti senjorų gyvenimo kokybę. Šįkart kalbama apie vitaminą B12 ir jo įtaką depresijos bei demencijos rizikai.
Vitaminas B12 yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui būtinų vitaminų. Jis reikalingas tinkamam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, normaliai centrinės nervų sistemos veiklai ir DNR sintezei. Kai šio vitamino stinga, sutrinka ląstelių dalijimasis ir bendras organizmo funkcionavimas.
Mokslininkų duomenimis, ilgą laiką nediagnozuotas ir negydomas vitamino B12 trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurių B12 stoka išlieka kelerius metus, kliniškai reikšmingos depresijos rizika gali padidėti daugiau nei perpus. Tai pabrėžia, jog šis vitaminas psichikos sveikatai yra ypač svarbus.
Viena didžiausių problemų – B12 trūkumas neretai „paslepiamas“ po įprastais senėjimo požymiais. Nuovargis, užmaršumas ar sumažėjęs aktyvumas dažnai priskiriami amžiui, todėl tikroji priežastis lieka nepastebėta. Dėl to tiek patys senjorai, tiek jų artimieji ilgai gali neįtarti, kad savijautos pokyčius lemia būtent vitaminų stoka.
Pirmieji vitamino B12 trūkumo simptomai dažniausiai būna nespecifiniai. Gali varginti lėtinis nuovargis, silpnumas, virškinimo sutrikimai ar sumažėjęs apetitas. Kartais pasireiškia ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
Ilgainiui gali išryškėti nervų sistemos pažeidimo požymiai: suprastėja orientacija, silpnėja atmintis, darosi sunkiau susikaupti. Negydomas trūkumas sunkesniais atvejais gali prisidėti ir prie demencijos vystymosi.
Viena pavojingiausių ilgalaikio B12 trūkumo pasekmių yra mažakraujystė (anemija). Ji neretai susijusi ne tik su šio vitamino, bet ir su kitų B grupės vitaminų, ypač folio rūgšties, stoka. Mažakraujystė gali dar labiau pabloginti bendrą savijautą, ištvermę ir fizinį pajėgumą.
Gydytojai pabrėžia, kad vitamino B12 trūkumą svarbu nustatyti ir kompensuoti laiku. Užsitęsus problemai, gali atsirasti negrįžtamų nervų sistemos pažeidimų, kurių vėliau ne visada pavyksta visiškai atkurti. Todėl ankstyva diagnostika yra itin reikšminga.
Vyresnio amžiaus žmonės priskiriami didžiausios rizikos grupei ir dėl natūralių organizmo pokyčių. Senstant skrandis gamina mažiau druskos rūgšties, kuri būtina vitaminui B12 pasisavinti iš maisto. Dėl šios priežasties net ir subalansuota mityba ne visada užtikrina pakankamą vitamino kiekį.
Atsižvelgiant į tai, senjorams dažnai rekomenduojama reguliariai tikrinti vitamino B12 koncentraciją kraujyje. Prireikus gali būti skiriami maisto papildai ir (ar) koreguojama mityba. Tinkama profilaktika padeda sumažinti depresijos, demencijos ir mažakraujystės riziką bei išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę.
