Vienas senovėje baimę kėlęs grybelis, kadaise siejamas su paslaptingomis mirtimis faraonų kapuose, šiandien atsidūrė moderniosios medicinos dėmesio centre. Mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto paskelbė apie revoliucinį atradimą. Iš „Aspergillus flavus“ išskirti junginiai gali būti panaudoti kovai su vėžiu. Tai įrodymas, kad net iš pačių netikėčiausių šaltinių gamta gali pasiūlyti vaistą.
„Aspergillus flavus“ ilgus dešimtmečius garsėjo kaip pavojingas patogenas. Jis gali užteršti grūdus, riešutus ar kitas maisto atsargas ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, ypač jei organizmas nusilpęs.
Tačiau dar didesnę šio grybelio šlovę pelnė paslaptingos mirtys archeologų, tyrinėjusių Egipto kapavietes. Pasak legendų, įėjimas į faraono kapą pažadino senovinį prakeiksmą, kuris vėliau buvo siejamas su grybelinėmis sporomis.
Šiandien šis grybelis vėl atsidūrė dėmesio centre, bet šį kartą kaip galimas sprendimas šiuolaikinės medicinos iššūkiams. Mokslininkai išskyrė naują medžiagų grupę, tai vadinamieji asperigimicinus. Žiedinės struktūros peptidai, kurie laboratorinėmis sąlygomis parodė stiprų poveikį leukemijos ląstelėms.
Asperigimicinai, tai naujas žingsnis priešvėžinių vaistų kūrime
Asperigimicinai priklauso RiPP (ribosominės kilmės ir vėliau chemiškai modifikuoti peptidai) grupei. Šie junginiai pasižymi išskirtiniu veiksmingumu, nes organizmas juos sukuria itin tiksliai, o vėliau modifikuoja taip, kad įgytų norimų savybių. Kol kas RiPP junginiai iš grybų buvo labai retai aptinkami, todėl šis atradimas laikomas itin svarbiu.
Mokslininkai patobulino asperigimicinus, prijungdami prie jų lipidus, riebalines molekules, kurios pagerina įsisavinimą į žmogaus ląsteles. Vienas tokių junginių savo veiksmingumu prilygo dviem gerai žinomiems ir plačiai naudojamiems leukemijos gydymui skirtiems vaistams, tokiems kaip citarabinui ir daunorubicinui.
Raktas slypi ląstelių genetiniuose varteliuose
Tyrėjai siekė suprasti, kodėl lipidais papildyti asperigimicinai veikia efektyviau. Jie nustatė, kad tam svarbų vaidmenį atlieka genas SLC46A3. Šis genas padeda cheminėms medžiagoms ištrūkti iš lizosomų, smulkių pūslelių ląstelėse, kurios dažnai „įkalina“ vaistines medžiagas. Taigi, SLC46A3 galima laikyti vartais, pro kuriuos asperigimicinai patenka į ląstelės vidų.
Svarbu tai, kad šis atradimas gali būti pritaikytas ir kitoms vaistinėms medžiagoms, kurios dėl savo struktūros iki šiol sunkiai patekdavo į ląsteles. Tai atveria duris platesniam žiedinių peptidų taikymui medicinoje.
Veikia tiksliai ir nekenkia aplinkiniams audiniams
Mokslininkai ištyrė, kaip asperigimicinai veikia skirtingas ląsteles. Paaiškėjo, kad šie junginiai sutrikdo mikrovamzdelių struktūrų, būtinių ląstelės dalijimuisi formavimąsi. Kadangi vėžinės ląstelės dalijasi nevaldomai, šis mechanizmas tampa ypač veiksmingas jas stabdant.
Dar vienas itin svarbus atradimas, kad šie junginiai beveik neveikė sveikų kepenų, plaučių ar krūties ląstelių. Tai reiškia, kad medžiaga gali veikti tiksliai, nepaveikdama aplinkinių sveikų audinių, o tai yra labai svarbus bet kokio vaisto saugumo kriterijus.
Grybų pasaulis, neišnaudota vaistinė laboratorija
Šis atradimas ne tik suteikė naują priešvėžinį junginį, bet ir parodė, kad panašių medžiagų slypi ir kituose grybuose. Mokslininkai aptiko genų sankaupas, kurios rodo, kad tai tik pradžia, nes daug potencialių RiPP junginių dar laukia savo atradėjų.
Artimiausias tyrimų etapas yra asperigimicinų poveikio tyrimai su gyvūnais, o vėliau, jei rezultatai bus palankūs, prasidės klinikiniai bandymai su žmonėmis. Mokslininkai tiki, kad gamta dar slepia daugybę vaistų, o technologijos mums padės juos atrasti.
Kai gamta tampa gydytoju
Ši istorija rodo, kaip net tai, kas seniau kėlė baimę ir mistiką, gali tapti viltimi gyvybę gelbėjančiam gydymui. Gamta yra neišsemiamas išminties ir galimybių šaltinis, o mūsų pareiga yra ją pažinti, suprasti ir panaudoti žmonių labui.
Mokslas vis labiau įrodo, kad pažangiausi gydymo būdai gali gimti iš gamtos gelmių. Grybai, senovėje laikyti prakeiktais, šiandien tampa vilties simboliu tiems, kurie ieško naujų sprendimų kovai su sunkiausiomis ligomis.
