Balanda virtuvėje: pamirštas augalas, kuris gali būti ir naudingas, ir pavojingas
Baltoji balanda, dar vadinama balanda, yra augalas, gausiai augantis ne tik Lenkijoje, bet ir beveik visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Seniau virtuvėje buvo naudojami jauni lapai ir sėklos, o liaudies medicinoje pritaikymo turėjo ir šaknys – iš jų virti nuovirai, kurie išoriškai buvo naudojami žaizdoms.
Balandos lapus galima virti panašiai kaip špinatus, o sėklas – sumalti į miltus arba paruošti kaip kruopas. Vis dėlto su senesniais augalais reikia elgtis atsargiai, nes jie sukaupia daugiau medžiagų, galinčių būti toksiškų.
Ieškantiems natūralesnio maisto balanda gali būti vertingas pasirinkimas: joje yra augalinių baltymų, vitaminų A, B, C ir K, taip pat nemažai mineralų – kalio, fosforo, kalcio bei geležies. Be to, balandoje gausu skaidulų, kurios teigiamai veikia žarnyno veiklą.
Tačiau dėl saponinų, oksalatų ir nitratų senesni lapai bei sėklos gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Suvalgius didesnį kiekį gali pasireikšti viduriavimas, traukuliai ar kraujospūdžio svyravimai.
Taip pat svarbu žinoti, kad žmonėms, kurie po balandos vartojimo ilgai būna saulėje, gali sudirgti oda ar atsirasti vietinių patinimų – šis reiškinys vadinamas fotodermatoze. Gyvūnai balandos dažnai instinktyviai vengia, nors pasitaiko apsinuodijimų atvejų, pavyzdžiui, tarp arklių, galvijų ar avių. Dėl šių priežasčių balandos šiais laikais neretai vengiama, nors anksčiau ji kai kada padėdavo išgyventi.
Jei planuojate balandą rinkti, rinkitės vietas toliau nuo kelių ir dirbamų laukų, kad sumažintumėte galimos taršos riziką.
Gera žinia ta, kad dalį nepageidaujamų medžiagų galima sumažinti termiškai apdorojant augalą. Verdant lapus, nitratai išsiplauna į vandenį, todėl jį būtina nupilti. Sėklas prieš verdant rekomenduojama pamirkyti citrinų sultyse, tuomet užvirinti ir vandenį taip pat nupilti. Tokias „kruopas“ galima panaudoti įdarams – tiek daržovių, tiek mėsos patiekalams.
Lapai virtuvėje pritaikomi panašiai kaip špinatai: tinka dėti į grietinėlės padažus ar kiaušinienę. Jaunus, iki maždaug 15 cm ilgio ūglius galima išvirti sveikus ir patiekti kaip žaliuosius smidrus – su sviestu, česnakiniu alyvuogių aliejumi ar olandišku padažu. Kad išliktų maloniai traškūs, juos verta virti vandenyje arba garuose, įpylus citrinų sulčių, o po to lapelius perlieti šaltu vandeniu.
Kaip ir špinatus, balandą rekomenduojama patiekti su kalcio turinčiais produktais – grietine, sūriu ar kiaušiniais. Tai gali padėti sumažinti oksalatų poveikį. Balanda laikoma artima valgomojo burnočio (kynvos) giminaičiu, o ši kultūra dažnai įvardijama kaip „supermaistas“.
Šis tekstas yra informacinio-edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl sveikatos sprendimų pasitarkite su specialistu.
