Pastaruoju metu tarptautinėje politikoje daugiausia dėmesio skiriama galimam taikos procesui Ukrainoje. Nuo karo pradžios praėjo jau keleri metai, o diplomatiniai bandymai rasti sprendimą dažnai žlugo dar neprasidėję.
Vis dėlto pastarosios savaitės atnešė naujų ženklų, kad didžiųjų valstybių lyderiai ieško realių kelių, kaip bent pradėti konstruktyvų dialogą. Ypač svarbus vaidmuo tenka Jungtinėms Valstijoms, nes jų įsitraukimas ilgą laiką buvo siejamas tiek su karine, tiek su finansine parama Ukrainai.
Tačiau kartu Amerikos prezidento Donaldo Trumpo santykiai su Vladimiru Putinu kelia daug diskusijų Europoje. Ar šįkart Vašingtonui pavyks prisiimti tarpininko vaidmenį? Dabar akys krypsta į galimą istorinį susitikimą, kuris sujungtų tris lyderius – Volodymyrą Zelenskį, Vladimirą Putiną ir Donaldą Trumpą.
Baltieji rūmai jau patvirtino, kad deramasi dėl vietos, o V. Putinas davė sutikimą sėsti prie derybų stalo. Tai signalas, kuris tarptautinei bendruomenei suteikia bent šiek tiek vilties, nors kartu kelia ir nerimo dėl galimų kompromisų.
„Vladimiras Putinas sutiko pradėti kitą taikos proceso etapą – susitikti su Zelenskiu. Dirbame, kad toks susitikimas įvyktų kuo greičiau“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
Pasak jos, šiuo metu deramasi dėl vietos, kurioje galėtų vykti derybos tarp Ukrainos prezidento, Rusijos vadovo ir JAV prezidento D. Trumpo.
Kur gali vykti derybos?
K. Leavitt nurodė, kad viena iš pagrindinių minčių yra Budapeštas. Pasak „Politico“ šaltinių, šis miestas laikomas „pirmuoju pasirinkimu“ amerikiečių pusėje. Tuo tarpu Putinas buvo siūlęs Maskvą, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisakė už Ženevą.
Vieta tampa svarbiu klausimu, nes ji simboliškai rodytų, kieno pusė linkusi daryti daugiau nuolaidų.
Baltųjų rūmų atstovė pabrėžė, kad V. Putinas jau davė žalią šviesą tokiam susitikimui. Ji tai pavadino „naujo etapo pradžia“.
K. Leavitt taip pat pabrėžė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina parodė tam tikrus žingsnius link pažangos, tačiau norint pasiekti susitarimą, abi pusės privalės nusileisti.
„Prezidentas Trumpas visada sakė, kad pasiektum gerą susitarimą, abi pusės turi likti šiek tiek nepatenkintos“, – komentavo ji.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas valstybinei televizijai teigė, kad toks susitikimas privalo būti kruopščiai paruoštas.
„Maskva neatmeta nė vieno formato, įskaitant ir dvišales, ir trišales diskusijas dėl konflikto sprendimo“, – sakė jis.
JAV kariai į Ukrainą nebus siunčiami
K. Leavitt patikino, kad amerikiečių karių Ukrainoje nebus, tačiau JAV padės koordinuoti saugumo garantijas.
Anot jos, Vašingtonas gali organizuoti europinių sąjungininkų paramą ir pasiūlyti papildomas priemones, kurios užtikrintų Ukrainos saugumą.
Ji taip pat pranešė, kad prezidentas Trumpas jau subūrė nacionalinio saugumo komandą, kuri koordinuos bendrus JAV ir Europos veiksmus.
