Giedras sausio 29-osios dangus leido NASA palydovams padaryti aiškias Estijos ir aplinkinių teritorijų nuotraukas, kuriose matyti, kad ledas Baltijos jūroje sukaustė maždaug 90 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Bendras Baltijos jūros plotas siekia 377 tūkst. kvadratinių kilometrų, tad po ledu šiuo metu yra ketvirtadalis jūros, kaip apskaičiavo portalas BNN. Estijos aplinkosaugos agentūra pranešė, kad Veinamerio sąsiauryje, Pernu įlankoje, susidarė 15–30 centimetrų storio stabilus ledo sluoksnis.
Ledo danga svarbi laukiniams gyvūnams, ypač ruoniams, kuriems vasario ir kovo mėnesiais būtinas stabilus ledo sluoksnis, ant kurio jie galėtų atsivesti jauniklius. Ledas taip pat palaiko jūrinę ekosistemą: kai jūra pasidengia ledu, šviesa nepasiekia gilesnių vandens sluoksnių, tad negali augti dumbliai. Šiuo metu susidariusi ledo danga reiškia, kad dumbliai sužydės jiems įprastu metu, o ne kur kas anksčiau, rašo ERR.
Susiformavusi ledo danga, pasak ERR, vis dar gerokai atsilieka nuo istorinio vidurkio – apie 170 tūkst. kvadratinių kilometrų. Pastaruosius 20 metų žiemą ledas sukaustydavo vis mažesnį Baltijos jūros plotą.
ERR primena, kad per atšiaurią 2009–2010 m. žiemą Baltijos jūroje po ledu atsidūrė 309 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija, o po dešimties metų buvo pasiektas rekordas – ledu pasidengė tik 37 tūkst. kvadratinių kilometrų plotas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
