Sausio 29 dieno giedras dangus virš Šiaurės Europos suteikė unikalią galimybę NASA palydovams užfiksuoti aiškius Estijos ir aplinkinių regionų vaizdus, kuriuose ryškiai matomas įspūdingas reiškinys – Baltijos jūrą sukaustęs ledas.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, šiuo metu ledu padengta net 90 tūkstančių kvadratinių kilometrų – tai sudaro maždaug ketvirtadalį viso Baltijos jūros ploto, kuris siekia apie 377 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Estijos aplinkosaugos agentūros duomenimis, Veinamerio sąsiauryje bei Pernu įlankoje susiformavo nuo 15 iki 30 centimetrų storio ledo sluoksnis, kuris laikomas stabilus ir saugus. Ši ledo danga yra ne tik gamtinė įdomybė ar fotografų svajonė.
Ji labai svarbi tiek jūrinei ekosistemai, tiek laukinių gyvūnų, ypač ruonių, gyvavimo ciklui. Vasario ir kovo mėnesiais ruoniams būtinas saugus, stabilus ledas, ant kurio galėtų atsivesti jauniklius.
Be to, ledo danga atlieka svarbų vaidmenį ir reguliuojant biologinius procesus vandenyje, kai jūra pasidengia ledu, šviesa nepasiekia gilių vandens sluoksnių, o tai slopina ankstyvą dumblių augimą. Tokiu būdu dumbliai „pražysta“ įprastu metų laiku, o ne per anksti, kaip kartais nutinka dėl klimato kaitos poveikio. Tai – palankus reiškinys visai ekosistemai.
Vis dėlto, kaip primena ERR, šių metų ledo danga vis dar gerokai atsilieka nuo istorinės normos. Vidutiniškai Baltijos jūra žiemos metu pasidengia apie 170 tūkst. kvadratinių kilometrų ledo, o rekordinė danga buvo užfiksuota 2009–2010 metų žiemą, kai ledas apėmė net 309 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Tuo tarpu 2020 metais Baltijos jūros ledas tesiekė vos 37 tūkst. kvadratinių kilometrų – mažiausiai per visą stebėjimų istoriją.
Ši žiema kelia nostalgiškus prisiminimus tiems, kurie mena 2011 metų kovą, kai Palangos priekrantė tapo milžiniška čiuožykla. Tada storas, skaidrus, beveik veidrodinis ledas kvietė ne tik vaikščioti ar čiuožinėti – drąsuoliai čia net kepė šašlykus ir rengė piknikus ant sustingusių bangų.
Viskas baigėsi netikėtai – vakare sustiprėjęs vėjas ledo masę paprasčiausiai nunešė į jūrą.
Baltijos jūros užšalimas nėra naujiena. Istorija liudija dar įspūdingesnius atvejus. 1948 metais jūra buvo sukaustyta ledo iki pat Danijos krantų, paralyžuodama visus jūrų maršrutus. O žvelgiant dar giliau į istoriją, 1399 metais per užšalusią Baltijos jūrą buvo galima nuvažiuoti nuo Liubeko iki Danijos.
XX a. žiemos taip pat pateikė iššūkių: 1940 metais buvo viena šalčiausių žiemų, kai Baltija visiškai užšalo, 1987 m. ir 1996 m. – žiemos, kai tik pietinė jūros dalis liko neužšalusi, o 2003 m. šiaurinėje Baltijos dalyje šalčiai taip sukaustė jūrą, kad buvo sustabdytas net alaus eksportas iš Sankt Peterburgo.
Dabartinis ledo sluoksnis, nors ir toli nuo rekordinio, rodo, kad žiema sugrįžta su savo tikruoju veidu. Tai svarbu ne tik klimatologams ar ekologams, bet ir visuomenei, nuo laivybos, žvejybos iki paprasčiausios buities. Šaltis ir ledas vis dar turi galios sutrikdyti logistikos grandines ar kasdienius maršrutus.
Kol NASA iš kosmoso stebi, kaip keičiasi mūsų jūra, Baltijos pakrančių gyventojai turi unikalią progą prisiminti, kad gamta vis dar gali nustebinti, tiek grožiu, tiek galia. Ir, kaip rodo istorija, Baltijos jūra dar ne kartą gali virsti veidrodiniu ledo lauku ar netgi – lediniu keliu tarp valstybių.
